Lietuva daro pauzę santykiuose su Taivanu: aiškėja pagrindinės priežastys

Derybas pristabdė valdžios pasikeitimai

Lietuvos ir Taivano planai stiprinti ekonominį bendradarbiavimą netikėtai atsidūrė aklavietėje. Nors veiksmų planą buvo ketinta užbaigti dar pavasarį ir pasirašyti birželio pradžioje, derybos šiuo metu sustabdytos. Užsienio reikalų ministerija teigia, kad sprendimą lėmė Lietuvoje vykstantys politiniai pokyčiai.

Ministerijos duomenimis, prie derybų stalo tikimasi grįžti tik tuomet, kai darbą pradės naujoji Vyriausybė ir bus patvirtinta jos programa. Tuo metu jau aiškėja būsimos valdančiosios koalicijos kontūrai – socialdemokratai, demokratai ir „valstiečiai“ susitarė dėl bendro darbo, o Ministrų kabinetui turėtų vadovauti Mindaugas Sinkevičius [1].

Budrio ateitis ir santykiai su Kinija – po didinamuoju stiklu

Derybų sustabdymas sutampa su augančiu spaudimu užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui. Pastaruoju metu jam priekaištaujama dėl lėtos pažangos atkuriant diplomatinius santykius su Kinija. Prezidentas Gitanas Nausėda yra užsiminęs, kad ministro ateitį poste gali lemti būtent rezultatai siekiant normalizuoti santykius su Pekinu ir plėtoti ekonominius ryšius su Taivanu.

URM pabrėžia, kad rengiamas Lietuvos ir Taivano ekonominio bendradarbiavimo planas yra praktinis dokumentas, kuriame numatytos prioritetinės sritys ir galimi bendri projektai. Didžiausias dėmesys skiriamas ilgalaikių ekonominių ryšių kūrimui bei Lietuvos aukštųjų technologijų sektoriaus stiprinimui, tačiau konkrečios detalės kol kas neviešinamos.

Lietuva didelių lūkesčių dėl bendradarbiavimo su Taivanu turėjo dar 2021 metais, kai Vilniuje buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė. Vis dėlto dalis šalies pareigūnų dabar atvirai kalba apie nusivylimą, nes tikėtas investicijų proveržis taip ir neįvyko.

Tuo pat metu šis sprendimas smarkiai pablogino Lietuvos santykius su Kinija. Pekinas atstovybės atidarymą vertino kaip paramą Taivano savarankiškumo siekiams. Pastarosiomis savaitėmis pasirodė signalų, kad abi pusės ieško būdų atnaujinti dialogą – Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas teigė, jog Lietuva sutiko, kad Kinija Vilniuje vietoje buvusios ambasados įsteigtų laikinojo reikalų patikėtinio biurą.

K. Budrys tikisi sklandžių derybų

Tuo tarpu dar gegužės viduryje K. Budrys teigė besitikintis, kad Lietuvai ir Taivanui pavyks sėkmingai užbaigti derybas dėl ekonominio bendradarbiavimo stiprinimo veiksmų plano. Pasak ministro, Lietuva jau atliko reikšmingą darbą, siekdama sudaryti sąlygas ilgalaikėms ir abiem pusėms naudingoms verslo partnerystėms. Šiuo metu dokumentas derinamas su Taivano puse, o galutinių rezultatų tikimasi sulaukti artimiausiu metu [2].

Balandžio pabaigoje Lietuvos ir Taivano atstovai aptarė veiksmų planą, kuriame numatytas bendradarbiavimas aukštųjų technologijų, gynybos pramonės, finansų, puslaidininkių, mokslo, inovacijų ir kitose srityse.

Nors po Taivaniečių atstovybės atidarymo Vilniuje buvo tikimasi didesnio investicijų proveržio, jų apimtys kol kas išlieka gana kuklios. Todėl naujuoju planu siekiama pereiti nuo bendrų deklaracijų prie konkrečių projektų ir aiškiai apibrėžtos ekonominės naudos abiem šalims.

Ginčai dėl Taivaniečių atstovybės Vilniuje

Visgi, dar vasarį iškilo ginčai dėl tolesnio Taivano atstovybės likimo Vilniuje. Štai premjerė Inga Ruginienė pareiškė, kad Lietuva galėtų grįžti prie diskusijų dėl atstovybės pavadinimo ir svarstyti galimybę jį keisti į Taipėjaus atstovybę. Anot jos, sprendimas dėl dabartinio pavadinimo prieš kelerius metus galėjo būti priimtas pernelyg skubotai, todėl šio klausimo nereikėtų laikyti galutinai uždarytu.

Premjerė taip pat atkreipė dėmesį, kad kol kas nėra aiškiai matomos ekonominės naudos iš dabartinio atstovybės formato. Jos teigimu, Lietuva turėtų vertinti sprendimus per praktinės naudos prizmę ir siekti tokių žingsnių, kurie labiausiai atitiktų šalies interesus.