Lietuva gavo „leidimą“ iš Taivano atkurti ryšius su Kinija

Lietuva laiminga – Taivanas davė „leidimą“ atkurti santykius su Pekinu

Pasikeitus ne tik Lietuvos, bet ir JAV valdžiai, vis svarbesniu šių dienų klausimu tampa tolimesni santykiai su Kinija. Apie tai savo poziciją pareiškus socialdemokratams, šalies vadovui, o G. Landsbergiui iš šio klausimo diplomatiškai išsisukus, Taivano atstovybė jau pareiškė „leidžianti“ Lietuvai tą daryti.

77 jau svarstė, kad užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pasitraukimą iš aktyvios šalies politikos galėjo lemti besikeičianti Amerikos valdžia – prie valstijų vairo atėjus respublikonui Donaldui Trumpui ir kalbant, kad santykiai su Kinija galėtų atšilti, greičiausiai tektų nuleidus galvą šios atsiprašyti ir Lietuvai.

Lietuvai išsirinkus naująjį parlamentą, taip pat pradėtas spręsti santykių su Kinija klausimas, mat kone keturis metus santykiai nebuvo itin draugiški, o tam koją pakišo Lietuvos noras „pamokyti Kiniją“ ir parodyti visam pasauliui, kas mes tokie esame ir koks didžiulis Lietuvos ego, jau greitai nebetilpsiantis į Europos Sąjungos žemėlapį.

Šalies politikams pradėjus kalbėti, kad naujosios kadencijos metu santykiai turėtų būti atitaisyti, jau pasireiškė ir pagrindiniu šio konflikto židiniu tapusio Taivano užsienio reikalų ministras Lin Chia-lungas, skambiai pridūręs, kad Vilniaus, Pekino ir Taipėjaus santykiai nėra „žaidimas, kuriame vienas laimi, o kitas pralaimi“ [1].

„Neprieštaraujame Lietuvos siekiui normalizuoti santykius su Kinija, tačiau tai nereiškia, kad ši Baltijos šalis negali palaikyti santykių su Taivanu“, – teigė Taivano URM vadovas.

Pasisakė ir premjerės kadencija baigianti I. Šimonytė: santykių atkūrimą vadina neišmintingu sprendimu

Kaip bebūtų, kai visas pasaulis sutaria, kad santykius draugiškus palaikyti reikia ir savo principų rodyti prieš tuos, prieš kuriuos galiausiai bus pralaimėta, nė neverta, konservatoriai gyvena savame burbule ir tam aktyviai priešinasi.

Savo ministrės pirmininkės mandatą tuoj perleisianti į kitas rankas Ingrida Šimonytė užima šiuo metu nepopuliarią poziciją ir tokį Lietuvos sprendimą vertintų kaip neišmintingą [2].

„[Sprendimus] Vertinu kaip neišmintingus, ir visai nepriklausomai nuo to, kokia būtų JAV administracija“, – komentavo premjerė.

TS-LKD atstovė taip pat išmintingai pridūrė, kad mintis apie gerus santykius su Kinija apskritai yra „apgailėtina“.

Kad ir kaip bebūtų keista, tačiau šįkart, kalbant apie santykius su Kinija, aštrų liežuvį pavyko suvaldyti ir garsiajam Lietuvos diplomatijos vadovui G. Landsbergiui. Politikas, panašu, taip pavargo nuo savo politinės karjeros, kad jau nebepajėgia netgi apie tai pakomentuoti.

„Mano politikos karjera skaičiuoja paskutines valandas, paliksiu tą komentuoti žmonėms, kurie lieka“, – paklaustas apie savo poziciją dėl santykių su Kinija atkūrimo, tarstelėjo ministras [3].

Visgi, kiek vėliau žurnalistams pavyko G. Landsbergį šia tema „pralaužti“. Politikas pabrėžė, esą Vilniui nėra realu vienu metu turėti gerus santykius ir su Kinija, ir su JAV. O štai santykiai su Kinija kažkada buvo, bet Pekinas nusprendęs juos pažeminti.

Taivano atstovybė ketina Lietuvos vardu padėti Ukrainai

Vos prieš keletą dienų Taivano atstovybė Lietuvoje prakalbo apie tai, kad Taivanas pažadėjo skirti 5 mln. dolerių sumą Lietuvos vadovaujamoms Ukrainos atkūrimo pastangoms [4].

„Didžiuojamės galėdami pasidalinti informacija, kad Taivanas su Lietuva pasirašė naują susitarimo memorandumą, kuriuo įsipareigojo skirti papildomus 5 mln. dolerių Ukrainai atkurti. Šia partneryste, apie kurią buvo paskelbta Vilniuje vykusioje Vystymosi ir bendradarbiavimo konferencijoje, remiami itin svarbūs švietimo, karo veteranų reabilitacijos ir saugaus elgesio su sprogmenimis mokymo projektai“, – teigiama atstovybės išplatintame pranešime.

Taivano atstovybė taip pat nurodžiusi, kad Taivano ir Lietuvos bendri projektai kaip antai naujai atstatyta Borodjankos mokykla ir Rutos vaikų darželis Irpine, turėjo įtakos jau daugiau nei 1,3 tūkst. vaikų ir vietos šeimų.

Į valdžią sugrįžus D. Trumpui Kinija tikisi bendradarbiavimo su JAV

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pasveikino Donaldą Trumpą su pergale prezidento rinkimuose, pabrėžė stabilių Kinijos ir JAV santykių svarbą ir paragino bendradarbiauti bei taikiai sugyventi. Xi pasiūlė abiem tautoms nesutarimus spręsti dialogo būdu [5].

Nors valdant J. Bidenui JAV ir Kinijos ryšių kanalai pagerėjo, Kinija ir toliau strategiškai orientuojasi į konfliktų vengimą ir savo ekonominių interesų apsaugą.

Šiuo metu Taivanas yra pagrindinis konflikto židinys, o D. Trumpui užsiminus, kad Taivanas turėtų „sumokėti“ už JAV gynybą, Pekinas gali pasinaudoti tokia D. Trumpo pozicija ir daryti nekarinį spaudimą Taivanui bei pareikšti savo pretenzijas į Pietų Kinijos jūrą.

Savo ruožtu Kinijos prekybos ministerija išreiškė norą kurti sveikus ekonominius santykius neaštrinant prekybos konfliktų. Valstybinis dienraštis „China Daily“ pabrėžė, kad naujoji D. Trumpo kadencija gali suteikti naują galimybę teigiamiems Kinijos ir JAV santykiams, jei bus elgiamasi pragmatiškai.