Lietuva ieško kuo pakeisti baltarusiškas trąšas: akys krypsta į Uzbekistaną

ES sankcijos skatina ieškoti naujų trąšų tiekėjų

Europos Sąjungai pratęsus sankcijas Baltarusijai, Lietuva ieško naujų trąšų tiekimo šaltinių, kurie padėtų užtikrinti stabilias kainas ūkininkams. Pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Mažeikos, šiuo metu vyksta derybos su Uzbekistanu, o kartu svarstoma, kaip efektyviau išnaudoti Lietuvoje veikiančių trąšų gamintojų pajėgumus.

Ministras teigia, kad jau surengtas nuotolinis susitikimas su Uzbekistano delegacija, o artimiausiu metu planuojamos ir tiesioginės derybos. Anot jo, alternatyvių tiekimo galimybių yra ne viena, tačiau sprendimus lemia ne tik ekonominiai, bet ir geopolitiniai veiksniai – Baltarusijos pozicija Rusijos karo Ukrainoje atžvilgiu [1].

Didesni lūkesčiai Lietuvos trąšų gamintojams

Kartu ieškoma sprendimų ir šalies viduje. K. Mažeikos teigimu, Lietuvos trąšų gamintojai šiuo metu neišnaudoja visų savo pajėgumų, todėl didesnės gamybos apimtys galėtų sumažinti produkcijos savikainą.

„Lietuva pati turi didelius trąšų (gamybos – ELTA) pajėgumus. Šiai dienai jie dirba tik puse pajėgumų, todėl mūsų dar vienas alternatyvus darbas yra kalbėti apie maksimalų veikiančių pajėgumų darbo našumą ir kokia tai būtų savikaina.

Galbūt tai irgi galėtų atpiginti savikainą, o mes tartumėmės su žemdirbių bendruomene dėl memorandumų, kad galėtume naudoti lietuviškas trąšas ir taip palaikyti ir Lietuvos gamintoją, ir tuo pačiu turėti adekvačią trąšų kainą“, – akcentavo jis.

Sankcijų politika išlieka nepakitusi

Vasarį Europos Sąjunga dar vieniems metams pratęsė sankcijas Baltarusijai. Nors kovą Jungtinės Amerikos Valstijos panaikino dalį ribojimų dviem Baltarusijos bankams, Finansų ministerijai ir kai kurioms kalio trąšų bendrovėms, prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad Lietuvos ir Europos Sąjungos pozicija dėl sankcijų išlieka nepakitusi.

JAV sankcijas Baltarusijos kalio trąšų sektoriui įvedė 2021 metais po tarptautinės bendruomenės nepripažintų Baltarusijos prezidento rinkimų, o Europos Sąjunga analogiškus ribojimus pritaikė 2022-aisiais. Tais pačiais metais Lietuvos Vyriausybė nusprendė nutraukti „Belaruskalij“ trąšų tranzitą per „Lietuvos geležinkelius“, bendrovę pripažinusi keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Lietuvos politika Baltarusijos atžvilgiu nesikeičia

Tuo tarpu Lietuvos politika Baltarusijos atžvilgiu išlieka atsargi ir orientuota į ilgalaikius tikslus. Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigė, kad, nors Lietuvai tenka ieškoti pragmatiško santykio su dabartiniu Minsko režimu sprendžiant praktinius dvišalius klausimus, tai neturėtų keisti nuoseklios paramos Baltarusijos demokratinėms jėgoms.

Pasak jo, svarbu ne tik užtikrinti šalies saugumą, stiprinti sienos apsaugą ir stabdyti neteisėtą migraciją, bet ir išlaikyti ryšius su demokratine opozicija, kuri ateityje galėtų tapti pagrindine politine jėga kaimyninėje šalyje.

Diskusijos dėl galimo dialogo su Minsku suaktyvėjo po JAV specialiojo pasiuntinio Baltarusijai Johno Coale'o siūlymo surengti Lietuvos ir Baltarusijos užsienio reikalų viceministrų susitikimą bei svarstyti baltarusiškų kalio trąšų tranzito atnaujinimą.

Daugiau nei trečdalis lietuvių palaikytų švelnesnes sankcijas Baltarusijai

Kad Lietuvos gyventojų nuomonės šiuo klausimu nėra tokios kategoriškos, atskleidė ir naujausia LRT užsakymu atlikta visuomenės apklausa. Tyrimo duomenimis, 35 proc. apklaustųjų mano, kad Lietuva turėtų švelninti dalį sankcijų ir ieškoti dialogo su Minsku. Tuo metu 30 proc. respondentų pasisako už dabartinės politikos išlaikymą, 17 proc. norėtų dar griežtesnių ribojimų, o 11 proc. mano, kad sankcijų reikėtų visiškai atsisakyti.

Apklausa taip pat parodė, kad sankcijų švelninimą dažniau palaiko vyresnio amžiaus bei kairiųjų pažiūrų gyventojai. Aiškios nuomonės šiuo klausimu neturėjo vos 7 proc. respondentų. Tyrimas buvo atliktas balandžio 23–gegužės 7 dienomis, apklausus 1 tūkst. pilnamečių Lietuvos gyventojų, o rezultatų paklaida siekia iki 3,1 proc.