Lietuva imasi darbo, kurio dar niekas pasaulyje nepadarė: Ignalinoje bus ardomos RBMK reaktorių šerdys

Ignalinos AE ruošiasi pirmajam pasaulyje RBMK reaktorių šerdžių išmontavimui

Lietuva ruošiasi vienam sudėtingiausių branduolinės energetikos uždarymo etapų – Ignalinos atominėje elektrinėje turės būti išmontuotos RBMK tipo reaktorių šerdys. TVP World, remdamasi Lietuvos žiniasklaida, rašo, kad tai būtų pirmasis toks projektas pasaulyje, nes RBMK tipo reaktoriaus šerdis iki šiol dar nebuvo visiškai išardyta.

Techniniu požiūriu svarbu patikslinti, kad Ignalinoje veikė du RBMK-1500 reaktoriai. Jie priklauso tai pačiai grafitu moderuojamų kanalinių reaktorių šeimai, kaip ir Černobylio AE naudoti RBMK reaktoriai, tačiau Ignalinos blokai buvo galingesnės modifikacijos. Dėl šios priežasties formuluotė „Černobylio tipo reaktoriai“ yra suprantama viešojoje kalboje, bet tikslesnis apibūdinimas – sovietinio RBMK tipo reaktoriai.

Ignalinos AE direktorius Linas Baužys LRT sakė, kad tai bus sudėtingiausia viso uždarymo projekto užduotis. Pasak jo, Lietuva būtų pirmoji pasaulyje, atlikusi tokį darbą. Šis etapas yra ne įprastas metalo pjaustymas, o darbas su labai radioaktyviais grafito ir reaktoriaus konstrukcijų elementais, kuriems reikės nuotoliniu būdu valdomos įrangos ir specializuotų tarptautinių kompetencijų.

VATESI leido pradėti antrojo bloko reaktoriaus įrangos ardymo darbus

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija VATESI 2026 m. kovo 31 d. išdavė Ignalinos AE leidimą vykdyti antrojo energijos bloko reaktoriaus įrangos ir konstrukcijų išmontavimo bei dezaktyvavimo darbus. Oficialiai nurodoma, kad leidimas apima pagrindinio cirkuliacijos kontūro įrangą, viršutinės ir apatinės reaktoriaus dalies konstrukcijas, garo ir vandens išleidimo vamzdynus bei kitus susijusius elementus.

Pagal patvirtintą techninį projektą taip pat numatytas kuro kanalų ir reaktoriaus valdymo bei apsaugos kanalų išmontavimas. VATESI nurodo, kad darbai turi prasidėti 2026 m. pabaigoje, o iki tol Ignalinos AE įrengs inžinerines sistemas, bandys nuotolinio valdymo įrangą ir pritaikys radioaktyviųjų atliekų tvarkymo infrastruktūrą.

Šis leidimas dar nereiškia, kad visa reaktoriaus šerdis jau pradedama ardyti iš karto. Tai vienas iš etapų, kuris ruošia kelią sudėtingesniems darbams pačioje aktyviojoje zonoje. Būtent ten esantys grafito komponentai ir stipriai užterštos konstrukcijos laikomos didžiausiu techniniu iššūkiu.

Branduolinis kuras jau pašalintas, bet radioaktyvūs paviršiai ir įranga lieka objekte

LRT skelbia, kad panaudotas ir nepanaudotas branduolinis kuras iš Ignalinos AE reaktorių jau pašalintas ir saugomas specialiose saugyklose. Tai yra vienas svarbiausių saugos etapų, nes be kuro rizikos pobūdis keičiasi, tačiau pati elektrinė netampa paprastu pramoniniu objektu. Radioaktyvūs paviršiai, užteršta įranga ir reaktoriaus vidinės konstrukcijos dar lieka teritorijoje.

Dėl šios priežasties elektrinėje išlieka griežta radiacinės saugos tvarka. Lankytojai ir darbuotojai tam tikrose zonose privalo dėvėti apsauginius drabužius, pirštines, kepures ir laikytis kontrolės procedūrų, nors elektrinė elektros nebegamina nuo 2009 m. pabaigos. Ignalinos AE jau seniai nebėra elektros gamintoja – nuo 2010 m. jos pagrindinė funkcija yra saugus uždarymas.

Energetikos ministerija nurodo, kad pirmasis Ignalinos AE blokas buvo sustabdytas 2004 m. gruodžio 31 d., o antrasis – 2009 m. gruodžio 31 d. Tai buvo Lietuvos įsipareigojimų Europos Sąjungai dalis, nes RBMK tipo reaktoriai dėl konstrukcinių trūkumų ir apsauginio gaubto nebuvimo buvo laikomi nesuderinamais su ES branduolinės saugos lūkesčiais.

Uždarymo projektas finansuojamas ES lėšomis ir gali tęstis iki amžiaus vidurio

Ignalinos AE uždarymas yra vienas didžiausių ir techniškai sudėtingiausių infrastruktūros projektų Lietuvoje. Europos Komisija nurodo, kad Ignalinos branduolinio uždarymo programa skirta saugiai pašalinti du senus sovietinio projekto reaktorius, apsaugant aplinką ir žmonių sveikatą. Programa taip pat finansuoja atliekų tvarkymą ir žinių kaupimą, kuris gali būti naudingas kitoms valstybėms.

EBRD administruojamas Ignalinos tarptautinis uždarymo rėmimo fondas veikia nuo 2001 m. pabaigos. Bankas nurodo, kad iki 2023 m. pabaigos fondas buvo gavęs daugiau kaip 841 mln. eurų iš Europos Sąjungos ir 14 Europos vyriausybių, įskaitant Austriją, Belgiją, Daniją, Suomiją, Prancūziją, Vokietiją, Nyderlandus, Norvegiją, Lenkiją, Ispaniją, Švediją, Šveicariją ir Jungtinę Karalystę.

LRT cituojamas L. Baužys teigė, kad visas išmontavimo procesas turėtų būti baigtas iki 2049 m. Kartu jis pabrėžė, kad panaudotas branduolinis kuras saugyklose laikomas 50 metų, o valstybė per tą laiką turi pastatyti giluminį geologinį atliekyną, kuriame panaudotas kuras būtų galutinai sutvarkytas iki 2090 m.

Lietuva sprendžia, kur bus galutinai saugomos ilgaamžės radioaktyviosios atliekos

Ignalinos AE uždarymas nesibaigia vien reaktorių išmontavimu. Panaudotas branduolinis kuras ir ilgaamžės radioaktyviosios atliekos turi būti galutinai sutvarkytos giluminiame geologiniame atliekyne. LRT nurodo, kad šiuo metu geologai vertina 77 galimas vietas beveik 30 savivaldybių, o Visagino savivaldybė jau atmesta kaip netinkama tokiam objektui.

„World Nuclear News“ dar 2024 m. skelbė, kad Lietuva buvo susiaurinusi potencialių vietų sąrašą iki 77, o galutinis sprendimas dėl atliekyno vietos neturėtų būti priimtas greitai. Tai reiškia, kad ginčai dėl būsimo objekto greičiausiai dar tik prasidės, nes tokio tipo infrastruktūra neišvengiamai kelia vietos bendruomenių, savivaldybių ir valstybės institucijų klausimus.

L. Baužys LRT teigė, kad atliekyno vietą turi nulemti mokslininkai, o ne politikai. Praktikoje sprendimas vis tiek taps ir politiniu klausimu, nes giluminis geologinis atliekynas būtų vienas jautriausių branduolinės infrastruktūros objektų Lietuvoje. Jo vieta, finansavimas ir ilgalaikė priežiūra taps ne vien energetikos, bet ir regioninės politikos tema.

Ignalinos išmontavimas tampa Lietuvos branduolinės inžinerijos testu

Ignalinos AE teritorijoje jau išmontuota didelė dalis įrangos. LRT cituojama elektrinės atstovė Jolita Mažeikienė nurodė, kad bendra išmontavimo pažanga siekia apie 45 proc. Elektrinėje pjaustomas ir rūšiuojamas metalas, o dalis jo po dezaktyvavimo gali būti grąžinama į antrinį panaudojimą.

L. Baužys teigė, kad siekiama bent 77 proc. metalų dezaktyvuoti ir grąžinti antriniam naudojimui. Jis kaip pavyzdį minėjo apie 1 400 tonų vario, kuris po išvalymo galėtų būti panaudotas, pavyzdžiui, vėjo jėgainių gamyboje. Jei užterštų medžiagų nebūtų įmanoma išvalyti ir saugiai grąžinti į civilinę apyvartą, reikėtų daugiau radioaktyviųjų atliekų saugojimo pajėgumų, o tai didintų viso projekto kainą.

Dėl RBMK šerdžių išmontavimo Ignalina tampa ne tik uždaroma elektrine, bet ir praktine branduolinės inžinerijos laboratorija. Jei Lietuvai pavyks saugiai išardyti RBMK-1500 reaktorių šerdis, sukaupta patirtis bus reikšminga ir kitoms šalims, kurios ateityje turės spręsti panašių sovietinio tipo reaktorių uždarymo klausimus.

Šaltiniai

TVP World. (2026). Lithuania prepares dismantling nuclear reactor cores
https://tvpworld.com/93815315/-lithuania-to-attempt-worlds-first-dismantling-of-chornobyl-type-reactor-cores

LRT. (2026). Lithuania gears up to dismantle Chornobyl-type reactors – for the first time in the world
https://www.lrt.lt/en/news-in-english/19/2958312/lithuania-gears-up-to-dismantle-chornobyl-type-reactors-for-the-first-time-in-the-world

VATESI. (2026). SE Ignalina Nuclear Power Plant received a permit to dismantle a second unit reactor equipment and structures
https://vatesi.lrv.lt/en/news/se-ignalina-nuclear-power-plant-received-a-permit-to-dismantle-a-second-unit-reactor-equipment-and-structures-HrO/

European Commission. (2026). Nuclear Decommissioning (Lithuania)
https://commission.europa.eu/funding-tenders/find-funding/eu-funding-programmes/nuclear-decommissioning-lithuania_en

World Nuclear News. (2026). Dismantling of reactor channels to begin at second Ignalina unit
https://www.world-nuclear-news.org/articles/dismantling-of-reactor-channels-to-begin-at-second-ignalina-unit