Lietuva ir Filipinai pasirašė saugumo paktą – siekia priešintis Kinijos ir Rusijos „autoritarinei ašiai“

Dvišalis susitarimas išplečia bendradarbiavimą nuo jūrų saugumo iki šaudmenų gamybos

Pirmadienį Maniloje Lietuvos krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė ir Filipinų nacionalinės gynybos sekretorius Gilberto Teodoro pasirašė dvišalį gynybos bendradarbiavimo memorandumą, kuriuo numatoma stiprinti partnerystę gynybos, saugumo ir technologijų srityse.

Dokumentu įtvirtintas glaudesnis bendradarbiavimas tokiose srityse kaip kibernetinis saugumas, žvalgybinės informacijos mainai, karių mokymai ir ekspertų mainai, taip pat — jūrų saugumas, įskaitant grėsmes, kurias kelia Rusijos ir Kinijos šešėliniai laivynai, bei abiejų šalių povandeninės infrastruktūros apsauga [1].

Lietuvos krašto apsaugos ministerija pažymėjo, kad ši partnerystė svarbi stiprinant atsparumą hibridinėms grėsmėms ir dezinformacijos kampanijoms, nukreiptoms prieš demokratines valstybes. Taip pat numatytas bendradarbiavimas civilinės gynybos, krizių valdymo, migracijos analizės ir gynybos pramonės srityse — ypač šaudmenų gamyboje.

„Dvišalių Lietuvos ir Filipinų santykių stiprinimas gynybos srityje yra svarbi Lietuvos gynybos ir saugumo strategijos Indijos-Ramiojo vandenynų regione dalis“, sakė Dovilė Šakalienė. Pasak jos, Filipinai Lietuvai yra strategiškai svarbus partneris siekiant užtikrinti regioninį stabilumą ir stiprinti demokratinių visuomenių atsparumą.

Lietuva perspėja apie autoritarinį aljansą, kuriam reikia parodyti vieningą demokratijų atsaką

Spaudos konferencijoje su Filipinų gynybos vadovu Šakalienė įvardijo grėsmę, kurią kelia, jos žodžiais, „autoritarinis aljansas“ — Rusija, Kinija, Šiaurės Korėja ir Iranas. Apie tai ministrė kalbėjo ir tarptautiniame gynybos forume Singapūre, kur pabrėžė būtinybę demokratinėms valstybėms veikti išvien.

„Dabar matome, kad autoritarinės valstybės tikrai labai efektyviai bendradarbiauja“, kalbėjo D. Šakalienė. „Vienas iš blogiausių rezultatų yra bendradarbiavimas Ukrainos klausimu.“

Ji taip pat atkreipė dėmesį į Kinijos veiksmus Taivano atžvilgiu bei įsisenėjusį Pietų Kinijos jūros konfliktą, kuriame, anot jos, kenčia Filipinų žvejai. „Mes matome siaubingą vaizdinę medžiagą, įrašus, kuriuose aiškiai matyti, kaip grasinama Filipinų žvejams, kaip elgiamasi su žmonėmis, kurie tiesiog stengiasi užsidirbti pragyvenimui savo vandenyse, savo teritorijoje“, sakė ministrė. „Jei jie dirba kartu tam, kad mus grasintų — mes turime dirbti kartu tam, kad apsigintume.“

Filipinų gynybos sekretorius G. Teodoro pabrėžė būtinybę priešintis bet kokioms vienpusiškoms pastangoms perrašyti jūrų teisę ar tarptautinę tvarką taip, kad ji tarnautų naujoms jėgoms, siekiančioms dominuoti mažesnių šalių sąskaita [2].

Pietų Kinijos jūros įtampa tampa regioninio saugumo pagrindu stiprinant gynybos tinklą

Filipinai, kaip ir Vietnamas, Malaizija, Taivanas bei Brunėjus, dešimtmečius ginčijasi su Kinija dėl teritorinių pretenzijų Pietų Kinijos jūroje. Tačiau būtent konfrontacijos tarp Kinijos ir Filipinų pakrančių apsaugos bei karinio jūrų laivyno pastaraisiais metais smarkiai paaštrėjo.

Kinija naudojo vandens patrankas ir pavojingus manevrus prieš Filipinų valstybinius laivus ir žvejų flotiles, kaltindama juos įsiveržimu į tariamai „iš senovės“ priklausančias jos teritorijas. Kinija iki šiol atsisako pripažinti 2016 metų tarptautinio arbitražo sprendimą, pagal kurį jos pretenzijos į didžiąją dalį Pietų Kinijos jūros buvo pripažintos nepagrįstomis, remiantis Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija.

Atsakydama į tai, Filipinų valdžia pasirinko „gėdinimo strategiją“ — viešai rodo Kinijos agresyvių veiksmų vaizdus ir siekia tarptautinės bendruomenės palaikymo. Pasak D. Šakalienės, tokios bendros autoritarinių valstybių pastangos, nukreiptos prieš demokratines tautas, negali būti ignoruojamos.

„Jų bendros pastangos kelia grėsmę laisvajam pasauliui, kelia grėsmę demokratijai šiame pasaulyje… o mes neturime prabangos leisti, kad tai būtų sunaikinta“, kalbėjo ji.

Šis susitarimas su Lietuva — tai dalis Filipinų prezidento Ferdinando Marcoso strategijos formuoti „saugumo lanką“, stiprinant ryšius tiek Azijos regione, tiek su Vakarų šalimis. Be sutarties su Vašingtonu, Filipinai ieško naujų partnerių, kurie padėtų atremti Kinijos veiksmus ir užtikrintų šalies teritorinę gynybą.