Lietuva iš Švedijos už 320 mln. eurų pirks „Bolide“ oro gynybos raketas

Lietuvos kariuomenei – „Bolide“ raketos: pasirašyta sutartis su Švedijos „SAAB“

Lietuvos sprendimas investuoti šimtus milijonų eurų į trumpąją oro gynybą reiškia ne vien naują ginkluotės pirkimą, bet ir ilgalaikį kariuomenės aprūpinimo planą. Trečiadienį Krašto apsaugos ministerija paskelbė, kad su Švedijos gynybos pramonės bendrove „SAAB“ pasirašyta daugiau kaip 320 mln. eurų vertės sutartis dėl „Bolide“ tipo raketų, skirtų RBS-70 oro gynybos sistemoms. Šis susitarimas, kartu su anksčiau sudarytais kontraktais, leis užtikrinti nepertraukiamą tokios amunicijos tiekimą Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms artimiausius šešerius metus.

Pasak krašto apsaugos ministro Roberto Kauno, oro gynybos stiprinimas išlieka vienu svarbiausių šalies gynybos prioritetų, todėl didelis dėmesys skiriamas ne tik pačių sistemų įsigijimui, bet ir jų realiam koviniam parengtumui. Lietuvos oro gynybos batalionas jau naudoja RBS-70 sistemas, kurios buvo pasirinktos dėl didelio mobilumo, palyginti paprastos priežiūros ir gebėjimo veiksmingai naikinti oro taikinius tiek dieną, tiek naktį [1].

RBS-70 komplektą sudaro paleidimo stovas, paleidiklis ir raketa, o „Bolide“ tipo raketos gali pasiekti taikinius iki devynių kilometrų atstumu bei pramušti iki 200 milimetrų storio šarvus.

Šis sandoris yra platesnės Lietuvos gynybos modernizavimo programos dalis. Be „Bolide“ raketų, Lietuva iš „SAAB“ taip pat įsigyja „Carl-Gustaf M4“ atatrankos neturinčius granatsvaidžius ir jų amuniciją, vienkartinius AT4 granatsvaidžius bei mobilias trumpojo nuotolio oro gynybos sistemas. Tuo pat metu didinamas ir gynybos finansavimas – kitais metais Lietuva planuoja gynybai skirti 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto, arba apie 4,78 mlrd. eurų, taip siekdama nuosekliai stiprinti savo karinius pajėgumus ir atsparumą saugumo grėsmėms.

KAM už daugiau nei 119 mln. eurų perka trečiąją mobilią oro gynybos sistemą iš „Saab“

Tuo tarpu dar gruodžio pradžioje KAM pranešė ir apie kitą pirkimą – užsakytą trečiąją mobiliosios trumpojo nuotolio oro gynybos (MSHORAD) sistemą iš Švedijos gamintojos „Saab Dynamics“. Sutarties vertė viršija 119 mln. eurų, o sistemos tiekimas numatytas 2026–2029 metais [2].

Pagal susitarimą Lietuvai bus tiekiami „Giraffe 1X“ radarai, RBS70 NG raketų paleidimo įrenginiai bei integruota ugnies valdymo ir vadovavimo sistema. Krašto apsaugos ministerijos teigimu, ši technologinė kombinacija reikšmingai sustiprins žemų aukščių oro erdvės stebėseną ir reagavimo galimybes.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pabrėžė, kad investicija prisideda prie nuoseklaus oro gynybos stiprinimo. Anot jo, „Giraffe 1X“ radarai leis Lietuvos kariuomenei efektyviau aptikti bepiločius orlaivius ir kitus žemai skrendančius objektus, kurie kelia vis didesnę grėsmę regiono saugumui.

Be pagrindinės sutarties, artimiausiu metu planuojama pasirašyti ir atskirą, apie 11 mln. eurų vertės susitarimą su „Saab Dynamics“. Jis numatys MSHORAD sistemos komponentų integraciją į Lietuvos kariuomenės naudojamus JLTV šarvuotuosius automobilius, taip didinant sistemos mobilumą ir pritaikymą operacinėms sąlygoms.

Nacionalinio saugumo strategijoje – aiškus signalas: Lietuva ruošiasi galimam karui su Rusija

Savo ruožtu besibaigiant 2025-iesiems Vyriausybei buvo pateiktos Nacionalinio saugumo strategijos pataisos, kuriose aiškiai įvardytas pagrindinis valstybės prioritetas – pasirengimas galimai karinei agresijai. KAM viceministras K. Aleksa pabrėžė, kad dokumentas nustato ilgalaikes saugumo kryptis, orientuotas į atgrasymo ir gynybos stiprinimą, reaguojant į iš esmės pasikeitusią saugumo situaciją Europoje po Rusijos karo prieš Ukrainą.

Strategijoje teigiama, kad Rusija iki 2030 m. gali būti pasirengusi plataus masto konfliktui su NATO ir kryptingai ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais, stiprindama ryšius su Kinija, Iranu ir Š. Korėja. Grėsmės vertinamos ne tik kariniu lygmeniu – dokumente išskiriamos ir vidinės rizikos, tokios kaip technologinė priklausomybė, demografiniai iššūkiai, migracija bei ekstremizmas. Atsaku į šiuos iššūkius įvardijamas kariuomenės stiprinimas, nacionalinės divizijos vystymas, aktyviojo rezervo didinimas ir karinės infrastruktūros plėtra.