Lietuva išsiparduoda? Beveik pusę Vilniaus kogeneracinės jėgainės įsigijo šveicarai

„Ignitis“ parduoda 49 proc. VKJ akcijų šveicarų fondui už 120 mln. eurų

Į vieną svarbiausių Vilniaus energetikos objektų žengia šveicariškas kapitalas – Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) keičia akcininkų struktūrą, tačiau kontrolė lieka valstybės rankose. „Ignitis grupė“ susitarė parduoti 49 proc. jėgainės akcijų Šveicarijos turto valdymo bendrovei „Quaero Capital“ priklausančiam infrastruktūros fondui „Quaero European Infrastructure Fund III“.

Kaip skelbiama, šis sandoris jėgainės nuosavą kapitalą įvertina 244 mln. eurų, o įsigyjamos dalies vertė siekia 120 mln. eurų [1].

Didžioji dalis šios sumos – 110 mln. eurų – bus išmokėta kaip fiksuotas mokėjimas, o likę 10 mln. eurų numatyti kaip sąlyginė dalis, priklausysianti nuo jėgainės veiklos rezultatų ateityje. Sandorį planuojama užbaigti 2026 metų antrąjį ketvirtį, kai bus gauti visi reikalingi reguliaciniai leidimai ir įvykdytos sutarties sąlygos. Po jo „Ignitis grupė“ išlaikys 51 proc. akcijų paketą ir toliau valdys strateginius sprendimus.

Šis akcijų perleidimas kartu įgyvendina dar 2018 metais Europos Komisijos iškeltą reikalavimą į projektą pritraukti privatų kapitalą. Komisija tuomet buvo patvirtinusi 138 mln. eurų paramą, kuri galutinai bus užtikrinta tik įvykdžius investuotojo pritraukimo sąlygą. Kadangi jėgainės statybos visa apimtimi baigtos 2024 metų gegužę, akcijų pardavimo procesas pradėtas laikantis nustatyto termino.

Maikštėnas: ES parama bus skirta šildymo kainų mažinimui Vilniuje

Pasak „Ignitis grupės“ vadovo Dariaus Maikštėno, visa ši parama galės būti panaudota mažinant šildymo kainas vilniečiams, o pats sandoris laikomas viena didžiausių pastarųjų metų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje.

Vilniaus kogeneracinė jėgainė finansuota mišriu modeliu: „Ignitis grupė“ į projektą investavo 52 mln. eurų nuosavo kapitalo, papildomai pasitelktos Europos Sąjungos lėšos bei daugiau nei 200 mln. eurų bankų paskolų. Ženevoje įsikūrusi „Quaero Capital“ valdo apie 3,8 mlrd. eurų vertės turtą ir investuoja į energetikos, transporto, vandens, skaitmeninę bei socialinę infrastruktūrą visoje Europoje, įskaitant Baltijos šalis.

VKJ laikoma viena moderniausių tokio tipo jėgainių regione – ji vienu metu gamina šilumos ir elektros energiją, naudodama atliekas bei biokurą, ir gali užtikrinti apie pusę metinio sostinės centralizuotos šilumos poreikio.

Gedvilas: po 27 proc. pabrangusio vėjo parko Maikštėnas lieka poste – „atsakomybės nebus“

Tuo tarpu Seimo narys Aidas Gedvilas šią savaitę sukritikavo sprendimą toliau palikti D. Maikštėną „Ignitis grupės“ vadovo poste, nepaisant Valstybės kontrolės išvadų dėl pirmojo 700 MW jūrinio vėjo parko Baltijos jūroje. Auditas parodė, kad projekto kaina išaugo daugiau nei 27 proc., o planuojama investicijų grąža sumažėjo beveik 40 proc., be to, nėra sudarytų ilgalaikių elektros pirkimo sutarčių ir kyla rizika, kad projektas gali būti neįgyvendintas iki 2030 metų.

Taip pat konstatuota, kad projektą faktiškai vykdė ne leidimą turinti įmonė, o tai kelia papildomų skaidrumo klausimų. A. Gedvilo teigimu, sprendimas nekeisti vadovybės siunčia signalą, jog politinės ir institucinės atsakomybės už nustatytus trūkumus nebus, nors beveik 75 proc. „Ignitis grupės“ akcijų priklauso valstybei.

Nepaisant kritikos, „Ignitis grupės“ stebėtojų taryba patvirtino naują ketverių metų valdybos kadenciją, o D. Maikštėnas perrinktas vadovu iki 2027 metų. Kartu darbą tęs esami valdybos nariai, prie jų prisijungs ir naujas komandos narys, atsakingas už energetikos rinkos ir komercijos kryptį.

Tuo pat metu bendrovė skelbia apie augančius finansinius rodiklius – per pirmuosius devynis 2025 metų mėnesius koreguota EBITDA siekė 405,1 mln. eurų ir buvo 2 proc. didesnė nei pernai, o žaliųjų pajėgumų portfelis išaugo iki 2,1 GW. Vis dėlto gerus rezultatus temdo audito išvados ir politinės diskusijos dėl atsakomybės už strategiškai svarbų jūrinio vėjo projektą.