Lietuva jau priklausoma nuo migrantų darbo jėgos? Didžiausi atvykėliai – baltarusiai, o algos lenkia net lietuvių

Migrantų dauguma – iš kaimyninės Baltarusijos

Lietuvoje dirbančių migrantų skaičius sparčiai auga ir šiandien jie sudaro reikšmingą darbo rinkos dalį – iš 1,46 mln. dirbančiųjų apie 11 proc. yra užsieniečiai. Šiuo metu šalyje dirba daugiau nei 154 tūkst. trečiųjų šalių piliečių ir beveik 17 tūkst. ES atvykusių darbuotojų. Migracijos šuolis ypač išryškėjo po 2020 m., kai trečiųjų šalių darbuotojų skaičius padidėjo daugiau nei dvidešimt kartų.

Didžiausia atvykstančiųjų grupė yra Baltarusijos piliečiai, po jų – ukrainiečiai, o toliau rikiuojasi darbuotojai iš Uzbekistano, Rusijos, Tadžikistano, Indijos ir kitų šalių[ref lt-].

Migrantai daugiausia dirba transporto ir sandėliavimo sektoriuje, statybose ir gamyboje. Valstybės tarnyboje, energetikoje ir kultūros sektoriuose užsieniečių beveik nėra. Dauguma jų užima vidutinės kvalifikacijos pareigas, o mažiau nei dešimtadalis dirba aukštos kvalifikacijos darbuose.

Ryški tendencija – migracijos darbo rinkoje dominuoja vyrai: tarp trečiųjų šalių piliečių moterų tesudaro apie 16 proc., o tarp ES piliečių – dar mažiau.

Aukštos kvalifikacijos užsieniečiai uždirba daugiau nei lietuviai?

Atlyginimų skirtumai tarp vietinių ir migrantų priklauso nuo kvalifikacijos lygio. Aukštos kvalifikacijos užsieniečiai Lietuvoje uždirba vidutiniškai apie 2 762 eurus ir jų atlygis maždaug 13 proc. viršija lietuvių specialistų pajamas.

Tačiau vidutinės kvalifikacijos darbuose situacija priešinga – migrantų atlyginimai čia apie vienuolika procentų mažesni nei vietinių. Žemos kvalifikacijos kategorijoje skirtumai nedideli – atlyginimai beveik sutampa.

Didžioji dalis tiek ES, tiek trečiųjų šalių darbuotojų gauna 1 501–2000 eurų atlyginimą neatskaičius mokesčių, o uždirbančių daugiau nei 2 000 eurų tebėra nedidelė dalis.

Ekspertų teigimu, užsieniečiai šiuo metu padeda kompensuoti darbuotojų trūkumą, tačiau atlyginimų disproporcijos ir sektorių pasiskirstymas rodo galimas socialinės bei ekonominės nelygybės rizikas ateityje. Nors Lietuvoje užsienyje gimusių žmonių dalis siekia tik 5,6 proc. ir yra viena mažiausių Europos Sąjungoje, migrantų vaidmuo šalies ekonomikoje tampa vis labiau matomas.

Lemiamas sprendimas: priimti 160 migrantų ar sumokėti 3 mln. eurų ES?

Lietuva šiemet turi apsispręsti dėl Europos Sąjungos Migracijos ir prieglobsčio pakto: kasmet priimti apie 160 migrantų arba už kiekvieną sumokėti po 20 tūkstančių eurų, iš viso daugiau nei 3 mln. eurų. Vidaus reikalų ministras teigia, kad svarstoma dalį migrantų priimti, o už dalį – susimokėti [2].

Parlamentarų nuomonės išsiskiria – vieni mano, kad migrantų nepriimti būtų saugiausia, pabrėždami nacionalinio saugumo riziką, kiti teigia, kad atvykėlius galima priimti tik tuos, kurie reikalingi darbo rinkai, turi aukštą kvalifikaciją ir kultūriškai artimi Lietuvai. Visi priimami migrantai turėtų būti tikrinami dėl galimos grėsmės šalies saugumui.

Galutinį sprendimą priims Migracijos komisija, kurioje dalyvauja vidaus reikalų, socialinės apsaugos, užsienio reikalų, ekonomikos ir darbo ministrai, o prieš tai klausimas bus aptartas su Seimo komitetais. Kai kurie parlamentarų atstovai siūlo geriau sumokėti ES solidarumo įnašą nei priimti migrantus, jei Lietuva šiuo metu nėra pajėgi užtikrinti jų integracijos.

Tuo tarpu kiti pabrėžia, kad priimti migrantus galima saugiai, jei būtų aiškiai nustatyti kriterijai dėl kvalifikacijos, kultūrinės artimumo ir saugumo patikrinimų.

Lietuvoje migrantų gali būti gerokai daugiau nei oficialiai skelbiama

Vis daugiau pramonės ir paslaugų sektorių atstovų pastebi, kad migrantų vaidmuo Lietuvos darbo rinkoje tampa vis ryškesnis, tačiau oficialūs skaičiai gali neatspindėti realybės. Prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis teigia, kad šalyje gali gyventi kur kas daugiau migrantų nei patenka į metinę 24 tūkstančių leidimų dirbti kvotą – jis mano, kad skaičius gali siekti apie 100 tūkstančių.

Pasak jo, dalis užsieniečių Lietuvoje pasilieka naudodami studijų vizas, nors realiai mokslų nepradeda ir dirba, todėl siūloma griežtinti kontrolę pasitelkiant institucijų duomenis, ypač tikrinant, ar atvykusieji dirba ir moka mokesčius.

Tuo metu valstybė susiduria su kitais iššūkiais – migracijos kvotos sparčiai senka, darbo leidimų išdavimo tvarka griežtinama, o Lietuva pagal tarptautinį MIPEX indeksą išlieka tarp prasčiausiai migrantus integruojančių ES šalių.