Lietuva – nebe krepšinio šalis? Pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atkūrimo krepšininkai nevyksta į Olimpiadą

Gražią Lietuvos Olimpinę krepšinio tradiciją nutraukę slovėnai parodė tikrąjį rinktinės lygį

Olimpinės krepšinio viltys subliuško dar net nepasiekus Tokijo. Krepšinis Lietuvoje antroji, o kitiems gal net ir pirmoji religija. Galime nemėgti trenerio, pykti ant į krepšį nepataikančių žaidėjų, ginčytis, žvalgytis į kitas sporto šakas ir teigti, kad visuomet vienodai palaikome visus savo šalies atletus, tačiau būtent krepšinis, o ypač nacionalinės rinktinės kovos, prie televizorių ekranų bei į arenas sutraukia tūkstančius emocijų ir pergalių ištroškusių tautiečių.

Ne išimtis tapo ir liepos 4-osios vakaras, kai žalia-balta atributika, trispalvėmis veido kaukėmis bei gera nuotaika apsiginklavę lietuviai būriais traukė į Kauno Žalgirio areną, kur mūsų šalies vyrų krepšinio rinktinės laukė lemiamas Olimpinės atrankos turnyro finalo mūšis su NBA žvaigždės Luka Dončičiaus vedama slovėnų nacionaline rinktine.

Nors prognozės ir lažybininkai, dar prieš išmetant lemiamą ginčo kamuolį, prognozavo, jog būtent 2017-ųjų Europos čempionai slovėnai šoks pergalės šokį ir iškovos kelialapį į jau po kelių savaičių startuosiančias Tokijo Olimpines žaidynes, tikriausiai dažnas lietuvis, nepaisant toli gražu neįkvepiančio mūsų komandos žaidimo, šventai tikėjo, jog prognozės neišsipildys, o namų sienos bei šeštuoju žaidėju aikštėje tampantys sirgaliai, įkvėps mūsų vyrus lemiamam mūšiui.

Deja, bet atkaklią kovą galėjome išvysti tik pirmus kėlinius, o po ilgosios pertraukos, į areną bei prie televizoriaus ekranų susirinkę sirgaliai galėjo džiaugtis nebent galintys stebėti vieno geriausio pasaulio krepšininko – L. Dončičiaus šou Žalgirio arenoje. Jaunasis talentas savo komandai sukrovė 31 tašką, tuo tarpu Lietuvos gretose labiausiai pasižymėjo Jonas Valančiūnas, Arnas Butkevičius ir Mantas Kalnietis surinkę po 14 taškų [1].

Lietuvai neliko nieko kito, tik pripažinti Slovėnijos pergalę, kai buvo nusileista rezultatu 85:96. Mūsų šalies vyrų krepšinio rinktinė sensacingai nepateko į Olimpines žaidynes pirmą kartą po Nepriklausomybės atgavimo. Šią tradiciją nutraukę slovėnai, atrodo, pradės savo pelenės istoriją – nedidelė Balkanų valstybė Olimpiadoje žais tik pirmą kartą ir neslepia savo ambicijų į medalius.

Milijonus atsiėjęs renginys Kaune ir namų sienos labiau slėgė, nei padėjo

Lietuva dar 2019-ųjų pasaulio krepšinio čempionatu metu iškovojo vos 9-ąją vietą, todėl tiesiausiu keliu – užėmus prizinę vietą bei gavus kelialapį į Tokiją, Olimpinių pasiekti nepavyko. Būtent todėl Lietuvos krepšinio federacija (LKF) pasišovė mūsų šalyje surengti atrankos turnyrą Kaune, vildamiesi, jog namų sienos ir dešimtys tūkstančių sirgalių įkvėps mūsų krepšininkus kovai, o tradicija, modernios Lietuvos eroje nepraleisti nei vienų Olimpinių žaidynių, nenutrūks.

Kaunas, o taip pat ir Belgradas (Serbija), Splitas (Kroatija) bei Viktorija (Kanada), gavo teisę rengti keturis atrankos turnyrus, kurių finalai turėjo padėti išaiškinti į Olimpines vykstančias komandas. Tiesa, tokia prabanga Kaune atsiėjo tikrai nepigiai – turnyras kainavo apie 3 mln. EUR. LKF Tarptautinei krepšinio federacijai (FIBA) sumokėjo starto mokestį, sudarytą iš trijų dalių: 1 mln. eurų, kuriuos skyrė Vyriausybė, 1 mln. eurų, kuriuos suteikė Kauno savivaldybė bei 156 tūkst. eurų, kurie buvo paimti iš LKF biudžeto. Federacijos skaičiavimais, dar 900 tūkst. EUR panaudoti ir pačio turnyro organizavimui [2].

Vis tik, tokios lėšos ir viltys, atrodo, daugiau slėgė, nei įkvėpė. Šešios atrankos turnyro Kaune komandos kovojo dėl vieno bilieto į Tokiją. Lietuva, Venesuela ir Pietų Korėja pradėjo turnyrą A grupėje, o Slovėnija, Lenkija ir Angola – B grupėje [3]. Mūsų rinktinė įveikė Venesuelą, Pietų Korėją bei kaimynus lenkus, tačiau slovėniško barjero vis tik neperžengė.

Sensacingas nepatekimas į Olimpines žaidynes nutraukė gražią modernios Lietuvos tradiciją, tačiau, jeigu guodžiamės ir kitų fiasko – nei viena iš atrankos turnyrus rengusių namų valstybių į Olimpines neišvyks: Tokijuje nežais nei Kroatijos, Kanados, nei vienos didžiausių favoričių laikytos Serbijos rinktinės.

Antirekordas: kaip niekad maža olimpiečių rinktinė signalizuoja apie rimtas problemas sporte

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, po Nepriklausomybės atgavimo dalyvavo visose Olimpinėse, tačiau rezultatų prastėjimas jau buvo pastebimas ne vienerius metus. Į pasaulinį krepšinio elitą Lietuva kaip nepriklausoma šalis grįžo 1992-ųjų olimpiadoje. Nors rinktinė tuomet neturėjo praktiškai jokios paramos ar valstybinio finansavimo, Barselonoje pavyko iškovoti bronzos medalius.

Šis pasiekimas pakartotas ir 1996-ais, Atlantoje, o bronza lietuviai pasidabino ir 2000-aisiais Sidnėjuje, per plauką sensacingai vos nepatiesę JAV rinktinės. 2004-ais Atėnuose lietuviai krito pusfinalyje, o 2008-ais Pekine pralaimėjo mūšį dėl bronzos. 2012-ais rinktinė užėmė jau tik 8-ą vietą, o 2016-ais – 7-ą vietas. Kituose tarptautiniuose turnyruose Lietuvos krepšinio rinktinė taip pat jau senokai lipo ant nugalėtojų pakylos. Paskutinis medalis – 2015-ųjų Europos čempionato sidabras [4].

Tam tikros problemos pastebimos ne tik krepšinyje. Šių metų Olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovaus vos 37 sportininkai. Tai – mažiausia olimpinė rinktinė nepriklausomos Lietuvos istorijoje, net 1992-ųjų žaidynėse mūsų šaliai atstovavo 47 sportininkai [5]. Akivaizdu, jog mažesnį rinktinės narių skaičių nulėmė ir krepšininkų netektis. Vis tik, problemos sporte atrodo akivaizdžius, o rezultatai, deja, bet sistemingai prastėjantys.