Lietuva pamažu baigia šildymo sezoną: pirmieji miestai – Kaunas, Neringa ir Klaipėda

Jau trys miestai pranešė apie šildymo sezono pabaigą

Antradienį, balandžio 15-ąją, Kaune oficialiai baigiamas šildymo sezonas, tačiau ikimokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo bei sveikatos priežiūros įstaigoms šildymas dar bus tiekiamas.

Sprendimas priimtas atsižvelgiant į atšilusius orus ir vidutinę lauko temperatūrą, kuri leidžia nebešildyti gyvenamųjų pastatų. Palyginimui, praėjusiais metais šildymo sezonas Kaune baigtas balandžio 29-ąją, o užpernai – balandžio 13 d. [1]

Daugiabučių namų gyventojai, jei nori pratęsti šildymą, gali tai padaryti patys – tam reikia balsų dauguma priimti sprendimą. Tokiu atveju šilumos tiekėją informuoja sistemų prižiūrėtojas, namą administruojanti įmonė ar bendrijos pirmininkas. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį: po oficialios šildymo sezono pabaigos kompensacijos už šildymui suvartotą šilumą nebetaikomos. Kompensacijos galioja tik už šilumą, sunaudotą karštam vandeniui ruošti.

Apie šildymo sezono pabaigą antradienį pranešė ir Neringos savivaldybė, tad kauniečiai – ne vieninteliai, atsisveikinantys su šildymu. Tuo metu Klaipėdos miesto savivaldybė planuoja, kad 2024-2025 metų šildymo sezonas oficialiai baigsis trečiadienį, balandžio 16-ąją [2].

Kauniečiai šiais metais kentėjo nuo itin didelių šildymo kainų

Šį šildymo sezoną kauniečiai ypač jautriai pajuto šildymo kainų naštą – Kaunas kelis mėnesius iš eilės fiksavo didžiausią šilumos kainą tarp visų Lietuvos didmiesčių.

Bendrovės „Kauno energija“ atstovai aiškino, kad šildymo kainas lemia Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT), kuri jas nustato pagal patvirtintas metodikas ir įmonių pateiktus duomenis. Kainai įtakos turi kuro kaina, parduodamos šilumos kiekis, šilumos įsigijimo iš gamintojų sąnaudos bei įmonės investicijos [3].

Savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis tikino, kad kainos „yra patikrintos ir pagrįstos“. Vis dėlto dalis politikų abejoja šiais argumentais, teigdami, kad kainos galėjo būti per aukštos dėl netinkamo reguliavimo ar neskaidrių skaičiavimų. Tuo metu Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, tarybos posėdžio metu sulaukęs klausimų apie brangų šildymą, atsakė replikomis, esą „langus atsidarę gyvena“.

Tiesa, ekspertai pabrėžia, kad šildymo kainų problema – ne vien Kauno bėda. Šilumos kainos priklauso nuo globalių energijos rinkų svyravimų, oro temperatūros ir kitų veiksnių.