Lietuva pasirašė 6,4 mlrd. eurų ES gynybos paskolos susitarimą pagal SAFE programą

Lėšos bus skirtos šalies karinių pajėgumų stiprinimui ir gynybos infrastruktūros plėtrai

TVP World duomenimis, Lietuva oficialiai prisijungė prie Europos Sąjungos gynybos finansavimo iniciatyvos SAFE ir pasirašė 6,4 mlrd. eurų paskolos susitarimą. Šios lėšos bus skirtos šalies karinių pajėgumų stiprinimui ir gynybos infrastruktūros plėtrai. [1]

SAFE programa sukurta siekiant spartinti Europos valstybių investicijas į gynybą, didinti bendrą karinį pasirengimą ir mažinti priklausomybę nuo išorinių tiekimo grandinių. Lietuva tapo viena pirmųjų regiono valstybių, pasinaudojusių šiuo mechanizmu.

Šis finansavimo paketas yra vienas didžiausių Lietuvos istorijoje, skirtų nacionalinei gynybai.

Didžioji dalis lėšų bus skirta oro gynybai ir karinei infrastruktūrai

Numatoma, kad reikšminga paskolos dalis bus investuota į oro gynybos sistemas, amunicijos atsargas ir karinės logistikos stiprinimą. Taip pat planuojama modernizuoti karinę infrastruktūrą ir plėsti priimančiosios šalies paramos pajėgumus NATO sąjungininkams.

Lietuva pastaraisiais metais sparčiai didina gynybos išlaidas dėl augančios įtampos regione ir karo Ukrainoje poveikio Europos saugumui.

Finansavimas leis greičiau įgyvendinti ilgalaikius karinius projektus, kurie anksčiau buvo planuojami etapais per ilgesnį laikotarpį.

SAFE programa tampa nauju Europos gynybos finansavimo modeliu

SAFE iniciatyva laikoma viena svarbiausių naujų Europos Sąjungos gynybos politikos krypčių. Programa leidžia valstybėms skolintis bendromis ES sąlygomis ir naudoti lėšas strateginiams gynybos projektams.

Pagrindinis tikslas – sustiprinti Europos karinį savarankiškumą ir koordinuoti bendrus pirkimus tarp valstybių narių. Tai ypač aktualu po Rusijos invazijos į Ukrainą ir išaugusio spaudimo NATO rytiniam flangui.

Europos Sąjunga taip pat siekia skatinti vietinę gynybos pramonę ir spartinti karinės produkcijos gamybą Europoje.

Lietuva toliau didina gynybos finansavimą iki rekordinių lygių

Pastaraisiais metais Lietuva nuosekliai didino gynybos biudžetą ir jau viršijo NATO rekomenduojamą 2 proc. BVP ribą. Naujos investicijos dar labiau padidins šalies išlaidas krašto apsaugai.

Valdžia pabrėžia, kad prioritetas teikiamas ne tik ginkluotei, bet ir infrastruktūrai, kuri būtina sąjungininkų pajėgų priėmimui bei greitam reagavimui krizės atveju.

Didėjantis finansavimas taip pat susijęs su planuojamu Vokietijos brigados dislokavimu Lietuvoje ir platesniais NATO regioniniais gynybos planais.

Regiono valstybės spartina karinį pasirengimą dėl geopolitinės įtampos

Baltijos šalys ir kitos Rytų Europos valstybės pastaraisiais metais aktyviai didina investicijas į gynybą. Pagrindinė priežastis – saugumo situacija regione ir ilgalaikė karo Ukrainoje įtaka.

Lietuva kartu su Lenkija, Latvija ir Estija stiprina oro gynybą, pasienio infrastruktūrą ir karinius rezervus. SAFE finansavimo mechanizmas suteikia galimybę šiuos procesus paspartinti.

Europos Sąjungoje vis dažniau akcentuojama, kad regiono saugumas tampa ne tik nacionaliniu, bet ir bendru europiniu prioritetu.