Lietuva paskelbė Rusiją teroristine valstybe ir nedelsiant sulaukė atsako

Vieningas Lietuvos Seimo sprendimas

Karui Ukrainoje tęsiantis trečią mėnesį, Vakarų pasaulis smerkia Rusijos sprendimą įsiveržti į suverenią valstybę ir ten vykdomus agresorės karo nusikaltimus, o tuo tarpu Lietuva žengė drąsų ir labai rizikingą žingsnį – antradienį Lietuvos Seimas paskelbė, jog Rusijos režimo įsakymu vykdomi nusikaltimai Ukrainoje yra genocidas, o pati Rusija yra teroristinė valstybė [1].

Lietuvos Seimo priimtoje rezoliucijoje teigiama, kad Kremliaus režimas siekia sunaikinti ukrainiečių tautą, todėl tokie veiksmai turi būti pripažįstami genocidu, o Rusija yra terorizmą remianti ir vykdanti valstybė.

Seimas šią rezoliuciją priėmė išskirtinai vieningai: už ją parlamentarai balsavo vienbalsiai – 128 „už“ [2].

Tačiau netrukus į tokį veiksmą sulaukta Rusijos pasipiktinimo ir grasinimų nutraukti visus prekybinius ryšius su Lietuva.

Lietuva pripažįsta, kad Rusija vykdo genocidą

Gegužės 10-ąją Seimo priimtoje rezoliucijoje konstatuota, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos ir samdiniai įvykdė masinius karo nusikaltimus Ukrainos teritorijoje, ypač Bučos, Irpinės, Mariupolio, Borodjankos, Gostomelio miestuose [3].

Lietuvos Seimo priimtos rezoliucijos dokumente teigiama, kad tokiais nusikaltimais siekiama visiškai ar iš dalies sunaikinti ukrainiečių tautą, palaužti jos dvasią, žudant jos narius ištisomis šeimomis, įskaitant vaikus, grobiant juos, kankinant, prievartaujant, žaginant, tyčiojantis iš nužudytųjų ir nukankintųjų kūnų.

Taip pat teigiama, kad „Rusijos Federacija, kurios karinės pajėgos sąmoningai ir sistemingai renkasi bombardavimo taikiniais civilinius objektus, yra terorizmą remianti ir vykdanti valstybė“.

„Seimas pripažįsta Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų ir jos politinės bei karinės vadovybės vykdomą ginkluotą pilno masto agresiją – karą – prieš Ukrainą, prasidėjusią 2022 metų vasario 24 dieną, ukrainiečių tautos genocidu“, – teigiama rezoliucijoje.

Rezoliucijoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas lyginamas su sovietų diktatoriumi Josifu Stalinu, o jo valdoma šiuolaikinė Rusija vadinama Sovietų Sąjungos reinkarnacija.

Priimtu dokumentu Seimas paragino Jungtines Tautas, Europos Parlamentą, Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją, ESBO Parlamentinę Asamblėją, NATO Parlamentinę Asamblėją, užsienio šalių parlamentus ir vyriausybes pripažinti Rusijos Federacijos vykdomą Ukrainos tautos genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui bei siekti atsakomybės už šiuos nusikaltimus.

Seimo nariai taip pat pasisakė už tai, kad suvienytomis tarptautinės bendruomenės pastangomis ir remiantis istorijoje žinomais precedentais (Niurnbergo, Tokijo, Siera Leonės ir kiti specialieji tribunolai) būtų įsteigtas Specialusis Tarptautinis Baudžiamasis Tribunolas Rusijos agresijos nusikaltimui prieš suverenią Ukrainą ištyrimui ir įvertinimui bei kaltųjų patraukimui atsakomybėn.

Dokumente akcentuota, kad Lietuva aktyviai dalyvaus Specialiojo Tribunolo steigimo procese, o Seimas laikosi nuomonės, kad teisingumas bus įvykdytas tik tada, kai atsakomybėn bus patraukti Rusijos valstybės vadovai ir kiti aukščiausiojo rango nusikaltimų vykdytojai bei tiesioginiai vykdytojai.

Ši rezoliucija buvo priimta po Vilniuje viešinčios Ukrainos Aukščiausiosios Rados vicepirmininkės Olenos Kondratiuk kreipimosi į Seimą.

Ukraina šį žingsnį vadina istoriniu

Ukrainos strateginių ryšių ir informacijos saugumo centro teigimu, Lietuva tapo pirmąja šalimi, paskelbusia Rusiją terorizmo vykdytoja. Tačiau, Lietuva nėra pirmoji, kuri oficialiai kaltina Rusiją genocidu.

Praėjusį mėnesį Kanados įstatymų leidėjai vienbalsiai priėmė rezoliuciją, kurioje skelbiama, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje yra laikytini genocidu.

Ukrainos politikai giria Lietuvos žingsnį paskelbti Rusiją teroristine valstybe ir pripažinti agresorės vykdomą genocidą.

Ukrainos parlamento pirmininkas Ruslanas Stefančiukas socialinėje žiniasklaidoje paskelbtose žinutėse šią rezoliuciją pavadino „istorine" [4].

Vis dėlto, užsienio ekspertai teigia, kad toks Lietuvos žingsnis yra ne tik drąsus, bet ir rizikingas. Didžiosios Britanijos geopolitikos analitikas Samuelis Ramani teigia, kad toks sprendimas gali pabloginti vis labiau įtemptus buvusios sovietinės respublikos Lietuvos santykius su didžiąja kaimyne Rusija.

Apie tai liudija ir nedelsiant paviešinta rusų valdžios pareigūnų reakcija.

Rusija nedelsiant sureagavo į Lietuvos sprendimą

Į Lietuvos žingsnį nedelsiant sureagavo ir pati Rusija. Rusijos Dūmos tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Aleksejus Čepa teigia, kad po tokio sprendimo Rusija yra pasirengusi nutraukti visus prekybinius santykius su Lietuva [5].

„Esame pasirengę nutraukti visus santykius su Lietuva", – teigia A. Čepa.

Rusijos politiko teigimu, jo šalis gali įšaldyti visus per Lietuvos uostus tiekiamus krovinius, nutraukti trąšų ir visų rūšių produktų tiekimą. Taip pat, gali visiškai nutraukti visus žemės ūkio ryšius.

Tačiau kartu, A. Čepa teigia, kad toks Lietuvos sprendimas nieko nereiškia.

„Jungtinėms Valstijoms besistengiančių įtikti Europos šalių-sateličių veiksmai ir pareiškimai niekam nepadarys jokios įtakos. Šios šalys jau ilgą laiką įvairiomis priemonėmis vykdo rusofobija paremtą nesantaiką, tarp šalių sėjančią politiką ir kaip įmanydamos kursto konfliktą Europoje“, – kalbėjo A. Čepa.

Tuo tarpu Rusijos Tarybos tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Vladimiras Džabarovas Lietuvos Seimo rezoliuciją prilygino šizofrenijos pasireiškimui.

„Kaip galima reaguoti į šizofreniją? Gryniausią šizofreniją? Esame šalis, kuri nugalėjo tarptautinį terorizmą Sirijoje, o kiek anksčiau – Šiaurės Kaukaze, o jie mus bando pavadinti teroristine valstybe!"

V. Džabarovo teigimu, Rusijos užsienio reikalų ministerija įvertins šitokį sprendimą ir nutars imtis atitinkamų veiksmų.