Ką Lietuva žada už 13,7 mlrd. iš ES fondų? Žvilgsnis į jūrų sektorių

Lietuvai turėtų atitekti apie 13,7 mlrd. eurų

Europos Komisija paskelbė siūlymus dėl naujosios daugiametės finansinės programos 2028–2034 metams. Viena esminių naujovių – ketinimas įsteigti Nacionalinės ir regioninės partnerystės fondą, kuris apjungtų paramą žemės ūkiui, kaimo plėtrai, žuvininkystei, akvakultūrai, sanglaudai bei jūrų reikalams.

Fondas taptų pagrindiniu finansavimo šaltiniu, o lėšos būtų skirstomos pagal kiekvienos valstybės narės parengtą partnerystės planą (NRPP).

Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas pabrėžė, kad Lietuva pasirengusi aktyviai dalyvauti derybose: [1]

„Šie EK pasiūlymai – kelio pradžia. Esame pasirengę išgirsti socialinius partnerius ir ginti Lietuvos interesus.“

Pagal Europos Komisijos paskaičiavimus, Lietuvai iš naujojo fondo turėtų atitekti 13,7 mlrd. eurų, tačiau kol kas nėra aišku, kiek jų realiai galėtų būti skirta žuvininkystei. Siekiant išlaikyti dabartinį finansavimo lygį (apie 61 mln. eurų 2021–2027 m. laikotarpiu), žuvininkystei iš šios sumos turėtų būti skirta bent 0,46 proc.

Parama susieta su konkrečiomis žuvininkystės ir akvakultūros veiklomis

Europos Komisija akcentuoja, kad fondo lėšos žuvininkystei turėtų būti skiriamos tik pagal konkrečius strateginius prioritetus.

Tai reiškia, kad valstybės narės privalės aiškiai pagrįsti, kaip jų planai atitinka bendrosios žuvininkystės politikos tikslus, Europos vandenynų pakto nuostatas bei mėlynosios ekonomikos kryptis.

Tarp remtinų sričių nurodomi šie prioritetai:

• tvari žvejyba, išteklių atkūrimas, energinis perėjimas;
• selektyvesnė žvejyba ir biologinės įvairovės apsauga;
• parama rinkodarai ir perdirbimui;
• kompensacijos dėl pajamų praradimo ar sandėliavimo išlaidų;
• inovacijos, skaitmeniniai sprendimai ir mokymai sektoriuje.

Taip pat lieka prioritetas mažos apimties pakrančių žvejybai – jai gali būti taikomas net 100 proc. paramos intensyvumas.

Be to, numatyta griežta atranka: paramą gaus tik tie ūkio subjektai, kurie laikosi ES teisės aktų ir nevykdo neteisėtos veiklos. Griežtai draudžiama remti veiklas, susijusias su giluminiu jūrų kasybos finansavimu. Parama taip pat nebus teikiama už aplinkosaugos ir žuvininkystės taisyklių pažeidimus.

Ypatingas dėmesys skiriamas mėlynosios ekonomikos plėtrai, klimato atsparumui ir bendruomenių gerovei

Be tradicinių veiklų, Europos Komisija didelį dėmesį skiria mėlynosios ekonomikos plėtrai: jūrų energetikai, biotechnologijoms, turizmui bei inovatyviems sprendimams pakrančių regionuose. Taip siekiama, kad jūrų sektorius ne tik išsilaikytų, bet ir transformuotųsi tvaria kryptimi.

Tarp ilgalaikių tikslų – klimato kaitos švelninimas, paramos mechanizmai pažeidžiamoms pakrančių bendruomenėms, darbo sąlygų gerinimas ir patrauklesnės karjeros galimybės sektoriuje.

Taip pat numatyta stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, ypač dalyvavimą regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose bei tvarių partnerystės susitarimų finansavimą.

Lietuvos tikslas yra užtikrinti, kad finansavimas žuvininkystei ne tik nesumažėtų, bet būtų nukreiptas į sritis, kurios užtikrins sektoriaus konkurencingumą, ekologinį stabilumą ir regioninį stiprėjimą. Kadangi 69 proc. fondo lėšų jau iš anksto numatyta kaip garantuoti limitai, derybinė kova dėl likusios dalies taps itin svarbi.