Lietuva rizikuoja: už kiekvieną nepriimtą migrantą gali tekti sumokėti po 20 tūkst. eurų

Už Bendrijos taisyklių nepaisymą – gresia baudos

Europos Komisija įtraukė Lietuvą į šalis, patiriančias didelį migracijos spaudimą. Tai reiškia, kad šaliai gali būti suteikta ES parama, tačiau taip pat gresia finansinės prievolės už migrantų, kurių nepriima. Kiekvienas nepriimtas prieglobsčio prašytojas gali kainuoti 20 tūkst. eurų.

Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius pabrėžia, kad šis sprendimas pripažįsta Lietuvos pastangas saugant ES išorės sienas. Šiemet šalyje užfiksuoti daugiau nei 1500 bandymų neteisėtai patekti į teritoriją, o nuo 2021 m. pasieniečiai užkirto kelią per 24 tūkst. tokių atvejų [1].

Vidaus reikalų ministerija (VRM) nurodė, kad artimiausiu metu Lietuvoje vyks diskusijos dėl solidarumo formos – šalies sprendimai gali apimti prieglobsčio prašytojų priėmimą iš labiausiai spaudimą patiriančių šalių, finansinį įnašą arba operatyvinę pagalbą siunčiant pareigūnus, ekspertus ar įrangą.

Lapkričio mėnesį Briuselyje vyks Aukšto lygio solidarumo forumas, o gruodį ES Taryba planuoja priimti įgyvendinamąjį aktą dėl solidarumo rezervo, nustatant tolimesnes taisykles dėl finansinės atsakomybės ir pagalbos mechanizmų.

Benkunskas: Vilniuje situacija valdoma, bet teisiniai pokyčiai būtini

Tuo tarpu sostinės vadui Valdui Benkunskui atrodo, kad Vilniuje kol kas problemų dėl migrantų nėra. Nepaisant to, kad atvykstančiųjų skaičius auga, situacija sostinėje šiuo metu laikoma kontroliuojama. Vis dėlto meras pabrėžia, jog ilgalaikiam miesto saugumui, tvarkai ir socialinei integracijai būtina keisti teisinę bazę, reguliuojančią leidimų gyventi suteikimą, migrantų šeimų atvykimą ir integraciją į darbo rinką [2].

Vilniaus savivaldybė siekia užkirsti kelią migrantų susitelkimui vienose miesto vietose, nes tai gali sukelti saugumo, socialinės integracijos ir infrastruktūros problemas. Be to, akcentuojamas privalomas valstybinės kalbos mokymasis, kuris padeda integruotis ir mažina getų formavimosi riziką.

Migracijos departamento duomenimis, šių metų lapkritį Lietuvoje laikinąjį leidimą gyventi turi daugiau nei 78 tūkst. Ukrainos piliečių, apie 51 tūkst. baltarusių, 14 tūkst. rusų, 10 tūkst. uzbekų bei kelias tūkstantis Indijos, Tadžikistano ir Kirgizijos piliečių.

Teisiniai pokyčiai, pasak savivaldybės, leistų efektyviau kontroliuoti migracijos srautus, užtikrinti miesto saugumą ir išlaikyti Vilnių patraukliu tiek vietiniams, tiek atvykstantiems gyventojams.

Lietuvoje gali būti daugiau migrantų nei kalba oficialūs skaičiai

Tačiau jau garsiai kalbama, kad Lietuvoje, ypač sostinėje, migrantų skaičius auga. Oficialiai šiemet galima priimti iki 24 830 dirbančių užsieniečių, tačiau „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis teigia, kad realus skaičius gali siekti apie 100 tūkst. Dalis jų dirba nelegaliai arba kitose sektoriuose nei buvo registruoti.

Migracijos departamentas skelbia, kad darbo kvota beveik išnaudota: spalio 6 d. panaudota 19 429 vietos. Po kvotos išnaudojimo naujų prašymų nebus priimama, o leidimai bus išduodami tik pagal nustatytas atlyginimo ribas arba trūkstamų profesijų sektoriuose. Lietuva pagal „MIPEX 2025“ indeksą integruoja migrantus prasčiau nei dauguma ES šalių, ypač politinio dalyvavimo, pilietybės suteikimo ir sveikatos srityse.

Tuo tarpu užuot priėmusi papildomus migrantus pagal ES Migracijos paktą, Lietuva pasiruošusi sumokėti 3,16 mln. eurų solidarumo įnašą. Vyriausybė griežtina procedūras studentams iš trečiųjų šalių ir peržiūri teisės aktus, kartu plėtojant profesinį mokymą bei perkvalifikavimą vietos gyventojams, siekiant užtikrinti šalies saugumą ir socialinę pusiausvyrą.