Lietuva ruošiasi naujam gynybos etapui: „drakono dantis“ pasienyje gali papildyti robotai

Gynybos linijoje – ir robotizuotos sistemos

Betoninių „drakono dantų“, metalinių „ežių“ ir kitų užtvarų Lietuvos pasienyje ateityje gali nebeužtekti. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas mato galimybę šalies gynybinę liniją sustiprinti robotizuotomis sistemomis, kurios padėtų greičiau pastebėti grėsmes, stabdyti priešininką ir kartu mažintų pavojų kariams.

Ministro teigimu, Lietuva galėtų daugiau remtis Ukrainos mūšio lauke išbandytais technologiniais sprendimais. Robotizuota technika būtų derinama su jau kuriamomis ir diegiamomis priešo aptikimo sistemomis [1].

„Tai reiškia, detekcijos priemones, ką mes jau kuriame, integruojame, turėtų palydėti robotizuoti sprendimai, kurie iš esmės, sakykime, sumažina riziką ir patiems kariams, ir didina mūsų pajėgumus prieš priešininką“, – aiškino jis.

Tuo metu pats kontrmobilumo tinklas Lietuvoje gerokai plečiamas. Vietoje anksčiau numatytų 27 inžinerinių priemonių parkų planuojama įrengti 50. Dėl išaugusios projekto apimties jų įrengimo pabaiga numatyta 2028-aisiais.

Pasienyje ruošiamos papildomos kliūtys

Daug dėmesio skiriama sienai su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi. Pasienyje ketinama suformuoti specialius 20 ir 150 metrų pločio ruožus, besidriekiančius nuo patrulio tako Lietuvos teritorijos gilumos link.

Iki 2028 metų pabaigos gynybai taip pat ketinama pritaikyti strategiškai svarbias šalies vietas. Valstybinės reikšmės keliuose ir prie tiltų planuojamos rezervinės kliūtys, o tiltai būtų parengti taip, kad prireikus prie jų būtų galima tvirtinti sprogmenis. Iki 2030 metų kariuomenės pasirinktose vietose numatoma atkurti ir pelkes, galinčias tapti natūralia kliūtimi priešo technikai.

Platesniems kontrmobilumo planams reikės ir papildomų investicijų. Krašto apsaugos ministerijos skaičiavimu, 2026–2030 metais iš Valstybės gynybos fondo numatytų lėšų šiems pokyčiams papildomai reikėtų apie 50 mln. eurų.

Kontrmobilumo pajėgumus Lietuva stiprina ir bendradarbiaudama su sąjungininkais. Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras su JAV kolega Christopheriu R. Norrie aptarė amerikiečių sausumos pajėgų Europoje ir Afrikoje vadovaujamos kontrmobilumo iniciatyvos plėtrą. JAV partneriai jau susipažino su Lietuvos planais, o šiuo metu tariamasi, kokiais papildomais sprendimais būtų galima sustiprinti kuriamą sistemą.

Netoli sienų su Rusija ir Baltarusija steigiamuose parkuose jau kaupiamos įvairios priešo judėjimą apsunkinančios priemonės – „drakono dantys“, surenkami metaliniai „ežiai“, „ispaniški arkliai“, betoninės užtvaros, koncertina, kelių blokai ir jūriniai konteineriai.

Kontrmobilumo parkus Lietuva pradėjo kurti 2023 metais, įvertinusi Ukrainos karo patirtį. Tokios kliūtys skirtos ne vien fiziškai sustabdyti priešo techniką – jos gali sulėtinti puolimą, nukreipti pajėgas į gynybai palankesnes vietas ir apsunkinti jų judėjimą.

Grėsmė – ne vien ant žemės: Latvijoje numuštas dronas

Kol Lietuva stiprina sausumos gynybą, įvykiai kaimyninėje Latvijoje primena ir apie augančią grėsmę iš oro. Penktadienio rytą NATO oro policijos misiją vykdantys naikintuvai Balvų savivaldybėje perėmė ir sunaikino į Latvijos oro erdvę patekusį užsienio droną. Latvijos kariuomenės vertinimu, bepilotis galėjo nukrypti nuo savo maršruto dėl Rusijos naudojamų elektroninio karo priemonių.

Dėl galimo pavojaus apie 4 val. ryto keliuose rytiniuose Latvijos regionuose buvo paskelbtas perspėjimas dėl grėsmės oro erdvėje, tačiau maždaug po 50 minučių jis atšauktas. Latvijos kariuomenė žino, kur yra sunaikintas dronas, tačiau vykstant tyrimui tikslios vietos neviešina. Pareigūnai taip pat aiškinasi bepiločio kilmę ir jo patekimo į šalies oro erdvę aplinkybes.

Tą pačią dieną didesnis budrumas fiksuotas ir Suomijoje, kur rytinėje Suomijos įlankos dalyje laikinai apribotas aviacijos bei laivybos judėjimas. Tuo metu Rusijos Leningrado srities vadovas skelbė, kad per naktį regione numušti 54 Ukrainos dronai. Šie incidentai dar kartą atkreipė dėmesį į tai, kad bepiločių keliamos grėsmės tampa vis aktualesniu viso Baltijos jūros regiono saugumo klausimu.