Lietuva susipyko ne tik su Kinija, bet ir Zimbabve

Ginčas kilo dėl priešgaisrinių automobilių

Zimbabvė ketina pradėti teisinius veiksmus prieš Lietuvos vyriausybę, reikalaujant kompensacijos už 17 priešgaisrinių automobilių, kurie buvo konfiskuoti ir vėliau parduoti aukcione Lietuvoje, kol jie tranzitu vyko iš Baltarusijos į Hararę. Automobiliai buvo gaminti Baltarusijos įmonėje, kuri yra Europos Sąjungos sankcijų sąraše.

Automobiliai buvo sulaikyti Klaipėdos uoste 2023 m. kovo mėn., nepaisant Zimbabvės protestų ir teiginių, kad transportas buvo teisėtai įsigytas iš nesankcionuotų šaltinių. Lietuvos teismai vėliau patvirtino automobilių pardavimą per viešą aukcioną 2024 m. lapkričio mėnesį [1].

Zimbabvės generalinė prokurorė Virginia Mabiza pranešė, kad baigėsi ikiteisminiai tyrimai Lietuvoje, ir dabar šalis gali siekti civilinės žalos atlyginimo. Žalos ieškinys bus grindžiamas Lietuvos civilinio kodekso 6.272 straipsniu, kuris numato griežtą valstybės atsakomybę už neteisėtus veiksmus.

Zimbabvė nusiteikusi apginti tiesą – jei reikės, kreipsis į TPO

Konfiskavimas sukėlė susirūpinimą dėl ES sankcijų poveikio Zimbabvės galimybėms įsigyti būtiną viešąją įrangą. Kai kurios savivaldybės liko be kritinės priešgaisrinės įrangos, kas didina gaisrų riziką. Hararė tvirtina, kad Zimbabvė buvo nekalta trečioji šalis, likusi nuskriausta dėl ES ir Baltarusijos konflikto.

Jei civilinis ieškinys nepavyks, Zimbabvė svarsto galimybę kreiptis į Tarptautinę prekybos organizaciją, Europos žmogaus teisių teismą ar JT specialiuosius pranešėjus. Tuo pat metu vyriausybė peržiūri viešųjų pirkimų procedūras, siekdama apsaugoti sutartis nuo sankcijų poveikio ir užtikrinti gyvybiškai svarbių paslaugų teikimą.

Tai jau antras kartas, kai ES šalis konfiskavo Zimbabvės krovinius nuo Rusijos-Ukrainos karo pradžios 2022 m. Pirmasis buvo 23 000 tonų Rusijos trąšų siunta, kurią ES blokavo, bet vėliau po diplomatinių pastangų ji buvo paleista.

Ginčas su Kinija taip pat nesibaigia – nuolaidžiauti Lietuva neketina

Tuo tarpu Lietuvos santykiai su Kinija taip pat neina šiltyn. Prezidentūra aiškiai nurodo, kad Kinijos reikalavimai dėl Vilniuje veikiančios Taivaniečių atstovybės Lietuvai nepriimtini. Prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė-Liauškienė teigia, kad kol šie reikalavimai galioja, diplomatiniai santykiai su Kinija nebus vertinami taip, kaip su kitomis šalimis, ir Lietuva nesiruošia keisti atstovybės statuso ar pavadinimo.

Praėjusį ketvirtadienį Pasaulio prekybos organizacija nutraukė Lietuvai svarbią bylą prieš Kiniją dėl prekybos apribojimų po 2021 m. Taivaniečių atstovybės atidarymo, teigdama, kad „pagrindiniai ginčo tikslai buvo pasiekti“ ir eksporto srautai į Kiniją grįžo į ankstesnes ribas. Nepaisant to, kai kurioms Lietuvos prekių grupėms vis dar taikomi apribojimai, o dvi šalies bankų institucijos patiria sankcijas.

Premjerė Inga Ruginienė pabrėžia, kad Vyriausybė siekia normalizuoti santykius su Kinija techniniu lygmeniu, tačiau nekeičia Taivaniečių atstovybės statuso, o prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad glaudesni santykiai galimi tik abipusiu sutarimu.