Lietuva sutvirtino dar vieną į Kaliningradą vedantį tiltą per Nemuną

Lietuva fortifikavo dar vieną tiltą į Rusiją

Neseniai Lietuvos žiniasklaidoje plačiai nuskambėjo naujiena apie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir Vidaus reikalų ministerijos (VRM) planus fortifikuoti Lietuvos ir Rusijos pasienį Panemunėje.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pasakojo apie tai, kad Karalienės Luizės tilto ir Nemuno brastos blokavimo kontrmobilumo priemonėmis darbai vyksta sparčiai, pagal planą.

Vis tik, tai buvo tik dalis istorijos, mat paaiškėjo, kad nors Karalienės Luizės tiltas ir yra fortifikuotas, šalia visiškai neapsaugoti stovi dar du tiltai: vienas skirtas automobiliams, kitas – traukiniams.

Apie tai prakalbo ir buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, kuris atkreipė dėmesį į dabartinio krašto apsaugos ministro gyrimąsi darbais, kurie nėra iki galo atlikti.

Po pasirodžiusios kritikos, KAM vis dėlto suskubo dirbti aktyviau ir galiausiai užblokavo ir dar vieną tiltą, vedantį į Kaliningradą. Ant Panemunės–Tilžės aplinkelio tilto per Nemuną dabar jau stovi gynybiniai įtvirtinimai, vadinamieji „drakono dantys“, netrukus ant jo bus gręžiamos ertmės ir sukištos metalo sijos [1].

Kaip feisbuke rašė ministras L. Kasčiūnas, kariuomenė šiuo metu dirba vertindama geležinių sijų paruošimą, kurios bus įleistos ir įtvirtintos numatytuose tiltuose.

„Šios sijos skirtos sulaikyti ar pristabdyti sunkiąją techniką. Priešui sustojus ir bandant įveikti visas paruoštas kliūtis, pavaišinsime jį karine ugnimi. Fortifikavimo darbai toliau vyksta pagal planą“, – teigė jis [2].

L. Kasčiūnas pridūrė, kad vieni tiltai bus fortifikuoti, kiti – po žvalgybos indikacijų – parengti susprogdinti. Jo teigimu, fizinės fortifikacijos, tokie kaip surenkami ežiai, „drakono dantys“ yra tik pagalbinės, jos bus dengiamos ugnimi.

Tiltas į Kaliningradą pastatytas Rusijai jau puolant Ukrainą

Tiltas per Nemuną, jungiantis Lietuvą ir Kaliningrado sritį, Rusijos iniciatyva pastatytas prieš dešimt metų, nors jo prieigos pilnai sutvarkytos vos prieš trejus metus.

Be to, tiltas statytas jau tada, kai Lietuvos ir Rusijos santykiai jau nebuvo patys geriausi, o pastaroji jau buvo pradėjusi savo invaziją į Ukrainą.

Dar labiau šokiruoja tai, kad Lietuva šiam tiltui, jungiančiam mūsų šalį su Rusija, planavo išleisti apie 17 milijonų eurų, nors buvusio kariuomenės vado Jono Vytauto Žuko teigimu, tiltas kainavo bent dukart daugiau, apie 37 mln. Eur Europos Sąjungos (ES) lėšų.

J. Žukas teigė, kad jis pats kėlė klausimus dėl tilto statybos tiek tuometinei Vyriausybei, tiek ir Prezidentūrai, tačiau išgirstas nebuvo. Priešingai, nors valdžios keitėsi, visi tilto statyboms vieningai pritarė.

Tilto statybos projektą dar 2005 m. pasirašė tuometinis Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, galutinis susitarimas sudarytas jau Andriaus Kubiliaus Vyriausybės laikais, o Algirdo Butkevičiaus ir Sauliaus Skvernelio Vyriausybės projektui taip pat neprieštaravo.

Savo ruožtu Rusija teigė, kad tilto reikia dėl 2018 m. joje surengto Pasaulio futbolo čempionato: tiltas esą padės sureguliuoti futbolo sirgalių srautus.

Lietuva bando apsaugoti pasienį su Kaliningradu

Liepos mėnesį Vyriausybė pritarė dalies kontrmobilumo priemonių įgyvendinimui. Tai apima parkų steigimą, kliūtis keliuose, konstrukcijas ant tiltų ir kelių bei pan.

Planuojama iki kitų metų balandžio 1-osios įrengti kontrmobilumo priemonių parkus Lietuvos kariuomenės nustatytose vietose, esančiose prie sienos su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi.

Kaip sakė krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas, šios priemonės didins gynybinį valstybės potencialą, šalies sienų su Rusija bei Baltarusija saugumą.

KAM duomenimis, kontrmobilumo inžinerinėms priemonėms įsigyti šiemet kariuomenei numatyta skirti 8 mln. Eur, kitoms institucijoms – 2,4 mln. Eur. Su minomis kontrmobilumo parkams įrengti per dešimtmetį gali reikėti apie 600 mln. Eur.m