Lietuva taikosi į gastronomijos elitą: tikslas – pasaulinio lygio renginiai ir „Michelin“ sėkmė

Lietuva kelia ambicingą tikslą – tapti gastronomijos Meka

Lietuva kelia kartelę dar aukščiau – siekiama, kad per artimiausią dešimtmetį šalis būtų atpažįstama ne tik dėl savo gamtos ar kultūros, bet ir taptų viena svarbiausių gastronomijos krypčių Europoje. Tokiai vizijai įgyvendinti iki šių metų pabaigos bus parengta nacionalinė gastronominio turizmo strategija, kuri, tikimasi, sustiprins šalies konkurencingumą ir padidins jos matomumą tarptautinėje rinkoje.

Strategiją rengia Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su gastronomijos bendruomene, turizmo sektoriumi ir kitais partneriais. Pagrindinis tikslas – gastronomiją paversti viena svarbiausių aukštą pridėtinę vertę kuriančio Lietuvos turizmo krypčių [1].

Asociacijos „Bocuse d'Or Lietuva“ prezidentas Darius Katinas neslepia, kad šalies gastronomijos ateičiai keliami itin aukšti tikslai.

„Jums gali atrodyti, kad yra utopija ir kad tai neįmanoma, bet didžiausia ambicija šiandieną turbūt yra – Lietuva gastronomijos Meka per artimiausius 10 metų“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė D. Katinas.

Pasak jo, tokia vizija gali tapti realybe tik nuosekliai stiprinant gastronomijos sektorių, ugdant vietos talentus, sudarant sąlygas į Lietuvą sugrįžti šalies virtuvės šefams bei pritraukiant aukščiausio lygio užsienio profesionalus.

Lietuvoje – pasaulinio lygio renginiai ir gastronomijos inovacijų centras

Vienas svarbiausių strategijos tikslų – į Lietuvą pritraukti prestižinius tarptautinius gastronomijos renginius. Jau pradėtos oficialios derybos dėl galimybės 2032–2036 metais mūsų šalyje surengti vieną svarbiausių Europos kulinarijos konkursų – „Bocuse d'Or Europe“. Šis renginys kasmet suburia geriausius virtuvės šefus, gastronomijos ekspertus ir maisto kultūros entuziastus iš įvairių pasaulio šalių.

Ne mažiau ambicingas planas – Baltijos gastronomijos ir inovacijų centro steigimas. Planuojama, kad 2028–2034 metais duris atversiančiame centre po vienu stogu dirbs gastronomijos organizacijos, Lietuvos ir užsienio mokslininkai bei inovacijų kūrėjai. Čia būtų vystomi moksliniai tyrimai, kuriami nauji gastronominiai produktai ir receptai, keliamos specialistų kompetencijos bei stiprinamas mokslo ir verslo bendradarbiavimas.

Nacionalinėje strategijoje taip pat numatoma plėtoti regioninius gastronominius maršrutus, didinti vietos produktų ir aukštos klasės restoranų matomumą bei kurti ilgalaikę valstybės ir gastronomijos bendruomenės partnerystę. Tokios iniciatyvos turėtų dar labiau sustiprinti Lietuvos, kaip gastronominio turizmo krypties, įvaizdį.

Gastronomija tampa svarbia Lietuvos turizmo varomąja jėga

Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas pabrėžia, kad gastronomija šiandien yra viena svarbiausių priemonių pritraukti naujus turistus ir plėsti rinkas, iš kurių jie atvyksta. Pasak jo, būtent kulinarinės patirtys vis dažniau tampa priežastimi rinktis kelionę į Lietuvą.

Prie strategijos rengimo prisideda Ekonomikos ir inovacijų ministerija, nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“, Lietuvos someljė asociacija, Kavos entuziastų asociacija, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija bei kitos gastronomijos sektoriaus organizacijos.

Ministerijos duomenimis, net 78 proc. užsienio turistų vienu pagrindinių motyvų apsilankyti Lietuvoje įvardija norą paragauti lietuviškų patiekalų ir gėrimų. Tradicinę virtuvę puikiai arba labai gerai įvertino 95 proc. apklaustųjų, o restoranų ir kavinių kokybe patenkintas liko 91 proc. lankytojų.

Pozityvias tendencijas rodo ir turizmo statistika. Praėjusiais metais užsienio turistų skaičius Lietuvoje padidėjo beveik 12 proc., o šių metų pirmąjį ketvirtį šalies apgyvendinimo įstaigose apsistojo 935 tūkst. svečių – beveik penktadaliu daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Užsienio turistų srautas augo dar sparčiau – 23 proc.

Lietuvos gastronomijos pažangą patvirtina ir tarptautinis pripažinimas. Šiemet į prestižinį „Michelin Guide“ įtraukti jau 44 šalies restoranai, o penki iš jų yra pelnę „Michelin“ žvaigždes. Per pastaruosius kelerius metus Lietuva vis dažniau minima tarp perspektyviausių gastronominio turizmo krypčių, todėl naujoji strategija turėtų tapti dar vienu žingsniu siekiant įtvirtinti šalies vardą pasaulinėje gastronomijos scenoje.