Lietuva taikosi į mažesnį PVM atotrūkį: T. Valys įvardijo konkretų tikslą 2028 metams

Tikslas – mažesnis PVM atotrūkis

Lietuva planuoja per artimiausius kelerius metus gerokai sumažinti nesurenkamo pridėtinės vertės mokesčio mastą. Finansų ministro Taurimo Valio teigimu, siekiama, kad 2028 metais PVM atotrūkis šalyje neviršytų 9 proc. ir būtų mažesnis už dabartinį Europos Sąjungos vidurkį, kuris siekia apie 9,5 proc.

„Pagrindinis tikslas yra sumažinti šešėlinę ekonomiką ir tą patį PVM atotrūkį, (…) per artimiausius porą metų ne tik priartėti prie ES vidurkio, bet ir vėliau, 2028 metais, pasiekti rezultatą, kad tai būtų (…) ne daugiau nei 9 proc.“ – penktadienį Prezidentūroje žurnalistams sakė jis [1].

Valstybės institucijos šiam tikslui rengia priemonių paketą, kuriame daug dėmesio numatoma skirti ne tik kontrolei, bet ir sąžiningo mokesčių mokėjimo skatinimui. Planuojama stiprinti gyventojų finansinį raštingumą, daugiau investuoti į edukaciją ir kurti paprastesnę mokestinę aplinką tiems, kurie savo prievoles vykdo tinkamai.

Daugiau dėmesio rizikų nustatymui ir technologijoms

T. Valys pabrėžia, kad viena svarbiausių krypčių – gebėti anksčiau pastebėti galimas mokestines rizikas ir į jas reaguoti sparčiau. Kartu siekiama, kad sąžiningai mokesčius mokantiems gyventojams ir verslui mokestinių prievolių vykdymas būtų kuo paprastesnis.

„Pagrindinė esmė – visų pirma, geriau matyti riziką, greičiau į ją reaguoti, kartu sudaryti kuo paprastesnes sąlygas būtent tiems, kurie moka sąžiningai. Tai nėra kažkoks masinis nusiteikimas gaudyti kažką į priekį, bet būtent (tikslas – ELTA) labiau per šias priemones skatinti sąžiningai mokančius mokesčius tai daryti ir tokiu būdu pasiekti rezultatą“, – tikino T. Valys.

Tam ketinama plačiau naudoti duomenų analizę, dirbtinį intelektą ir kitas technologines priemones. Šios galimybės aptartos Prezidentūroje vykusiame susitikime, kuriame dalyvavo šalies vadovas, finansų bei ekonomikos ir inovacijų ministrai, taip pat Valstybės kontrolės, Lietuvos banko, Konkurencijos tarybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir ILTE vadovai.

Finansų ministerija siekia, kad aptariamos priemonės būtų įtvirtintos konkrečiais sprendimais. Atitinkamą teisės aktų paketą numatoma parengti dar šį rudenį, o dalį pokyčių tikimasi pradėti įgyvendinti kitais metais.

Didesnės pajamos atvertų daugiau galimybių valstybei

Mažesnis šešėlinės ekonomikos mastas ir geresnis mokesčių surinkimas galėtų papildyti valstybės biudžetą. Pasak ministro, papildomos pajamos suteiktų daugiau galimybių finansuoti socialines reikmes, pensijas, paramą jaunoms šeimoms bei stiprinti šalies gynybą ir saugumą.

Išankstiniais Europos Socialinių ir Ekonominių tyrimų centro duomenimis, 2024 metais PVM atotrūkis Lietuvoje sudarė 13,2 proc. Metais anksčiau jis siekė 15,1 proc., 2022 metais – 12,2 proc., o 2021 metais – 13,1 proc.

PVM surinkimą stiprina skaitmenizavimas ir išmanieji kasos aparatai

VMI duomenimis, geresnius PVM surinkimo rezultatus padeda užtikrinti ne tik rizikingų atvejų kontrolė, bet ir vis plačiau naudojami skaitmeniniai sprendimai. Pernai VMI administruojamų PVM pajamų surinkta 10 proc. daugiau nei 2024 metais – jų suma pasiekė 6,96 mlrd. eurų [2].

Be to, gyventojams papildomai deklaravus arba patikslinus anksčiau pateiktas PVM deklaracijas, valstybės biudžetas papildytas dar 210,3 mln. eurų. VMI vadovo pavaduotojas Artūras Klerauskas šiuos pokyčius sieja su efektyvesniu duomenų valdymu, platesniais informacijos mainais bei vykstančia mokesčių administravimo skaitmenizacija.

Prie didesnio mokesčių surinkimo prisideda ir išmanieji kasos aparatai, kurių kvitų duomenys automatiškai perduodami VMI. Šiuo metu į sistemą integruota apie 60 tūkst. naujų kasos aparatų – inspekcijos vertinimu, tai sudaro mažiausiai 85 proc. anksčiau prognozuoto jų skaičiaus. Dar maždaug 7 tūkst. smulkiųjų verslininkų tokių įrenginių gali neturėti.

VMI taip pat pastebi, kad naujuosius aparatus pradėjusių naudoti prekybininkų apskaitomų pajamų dinamika skiriasi nuo verslų, kurie tebenaudoja senesnius įrenginius. Anot inspekcijos, nuolatinis kasos duomenų perdavimas suteikia daugiau galimybių stebėti pajamas ir greičiau nustatyti galimas mokestines rizikas.