Lietuva vienintelė, savo piliečius evakuojanti nemokamai?

S. Skvernelis nusistebėjo: lietuviai turėjo grįžti patys

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sukritikavo Lietuvos piliečių evakuaciją iš karo grėsmės apimto Izraelio, suabejodamas tiek pačiu sprendimu, tiek jo įgyvendinimu. Pasak jo, žmonės, vykstantys į rizikingas teritorijas, turėtų prisiimti atsakomybę už savo saugumą, ypač jei buvo aiškios Užsienio reikalų ministerijos rekomendacijos į tas šalis nevykti.

S. Skvernelio nuomone, valstybė neturėtų naudoti mokesčių mokėtojų pinigų tiems, kurie savo noru rizikavo. Jo kritika nukreipta ir į tai, kaip buvo pasirinktas evakuacijos vykdytojas – verslininko Gedimino Žiemelio valdoma įmonė, kuri netrukus po to sulaukė viešos kritikos dėl galimų sąsajų su Rusija. Skvernelis stebisi, kad jei įmonė nepatikima, kodėl ji apskritai buvo pasirinkta [1]?

Jis taip pat akcentuoja, kad evakuacijos procesas buvo chaotiškas – žmonės iš pradžių gabenti į Jordaniją, ten slėpėsi nuo pavojų, o skrydyje į Lietuvą įvyko incidentas: iš lėktuvo išlaipintas žurnalistas Marius Laurinavičius, kuris pats įtaria, jog tai – atsakas už kritiką Žiemeliui.

Visa tai, Skvernelio vertinimu, parodė, kad trūko aiškios atsakomybės: vietoj vieningos koordinacijos – padrika komunikacija tarp institucijų, kai atsakomybės kamuolys mėtomas nuo Nacionalinio krizių valdymo centro iki Užsienio reikalų ministerijos.

Lietuvos žiniasklaida skelbė, kad tokia tautiečių evakuacija iš Izraelio valstybei kainuosianti maždaug 200 tūkst. eurų.

Lietuva įsigis dar daugiau karinių orlaivių

Tačiau Lietuva sustoti neketina – šalis toliau sistemingai stiprina savo karines pajėgas, kad būtų pasirengusi reaguoti į nenumatytas krizes tiek regione, tiek už jo ribų. Krašto apsaugos ministerija pradeda derybas dėl naujos kartos karinių transporto orlaivių įsigijimo – tai svarbus žingsnis siekiant padidinti kariuomenės mobilumą, greitį ir operacinį lankstumą [2].

Sprendimas esą priimtas įvertinus trijų gamintojų pasiūlymus ir vadovaujantis ne tik techniniais, bet ir ekonominiais bei ekologiniais kriterijais.

Geriausiai Lietuvos reikalavimus atitiko Brazilijos gamintojo „Embraer Defense & Security“ siūlomas orlaivis C-390 „Millennium“. Šis daugiafunkcis transporto lėktuvas leis gabenti iki 23 tonų krovinio, vykdyti kuro papildymą ore, dalyvauti gelbėjimo, žvalgybos ir gaisrų gesinimo operacijose. C-390 yra greitesnis ir efektyvesnis už šiuo metu naudojamus C-27J „Spartan“ – jis sunaudoja mažiau degalų, sukelia mažesnį triukšmą ir atitinka NATO bei tarptautinius standartus, todėl galės sklandžiai veikti tiek karinėse, tiek civilinėse misijose.

Pasak krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės, pasirinkimą lėmė ne tik orlaivio pajėgumai, bet ir pristatymo greitis.

„Puikiai matome, kaip greitai gali prireikti rimtesnių pajėgumų – kad ir dabartinėje situacijoje, kai reikia transportuoti žmones iš nesaugios teritorijos“, – teigė ministrė, akcentuodama, kad tokie orlaiviai padės Lietuvai ir jos sąjungininkams greičiau ir veiksmingiau reaguoti į saugumo iššūkius.

Už kelionę namo vokiečiai turi susimokėti patys?

Tuo tarpu Vokietija toliau imasi veiksmų, kad padėtų savo piliečiams išvykti iš Izraelio, organizuodama specialius skrydžius iš Jordanijos. Kaip trečiadienį patvirtino Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai, šie vyriausybės remiami skrydžiai bus vykdomi tol, kol bus būtina ir įmanoma, atsižvelgiant į dabartinę padėtį regione [3].

Trečiadienį jau buvo suplanuotas vienas skrydis su šiek tiek mažiau nei 200 vietų, dar vienas – ketvirtadienį. Sprendimas užtikrinti šiuos skrydžius priimtas didėjant susirūpinimui, kad komercinės oro linijų bendrovės nesiūlo pakankamai galimybių išvykti bandantiems asmenims.

Tačiau keleiviai turi patys vykti į Jordaniją, kad galėtų keliauti namo šiais skrydžiais, nes Vokietijos vyriausybė neteikia transporto paslaugų Izraelio teritorijoje [4].

Vokietijos užsienio reikalų ministerija aiškiai nurodo, kad šie skrydžiai nėra oficiali evakuacija, o komercinės operacijos, organizuojamos dėl sustabdytų reguliarių oro linijų paslaugų. Pabrėžiama, kad keliautojai patys atsako už tai, kad prieš išskrisdami namo pasiektų Amaną.