Lietuva yra pasiruošusi priimti ukrainiečių vaikus į mokyklas: kaip vyks ugdymo procesas?

Lietuva suteiks ne tik prieglobstį, bet ir ugdymą

Lietuvoje kasdien fiksuojamas vis didesnis iš Ukrainos atvykstančių asmenų skaičius. Migracijos departamento duomenimis, mūsų šalyje jau registruoti per 3 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos. Daliai asmenų Lietuva yra tik tarpinė stotelė keliaujant į Vakarus, tačiau ženkli dalis ukrainiečių Lietuvoje viliasi įsikurti ilgesniam laikui: prašo leidimo gyventi, ieško galimybių įsidarbinti ir susirasti ilgalaikį būstą.

Įsitvirtinant Lietuvoje aktualus tampa ir vaikų edukacijos klausimas, nes beveik trečdalis šiuo metu į Lietuvą atvykusių nuo karo bėgančių Ukrainos piliečių yra vaikai [1]. Dalis jų, į Lietuvą atvyko be tėvų. Jiems likus Lietuvoje, valstybė privalo pasirūpinti švietimo suteikimu. Apie tai jau kalba ir Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMSM) ministerija.

ŠMSM duomenimis, Lietuvoje mokytis jau pradėjo apie 100 Ukrainos vaikų. Tos šeimos, kurios atžalų į mokslus dar neišleido, manoma, tai padarys, kai įsikurs nuolatiniuose būstuose. Tuomet kiekviena šeima individualiai rinksis į kokią ugdymo įstaigą siųsti savo atžalas.

Ministerija skelbia, kad moksleiviai galės lankyti tiek lietuviškas, tiek ir rusiškas ar lenkiškas mokyklas. Taip pat planuojama į ugdymo programą įtraukti iš Ukrainos pasitraukusius mokytojus.

Ukrainiečių vaikų ugdymu rūpinsis savivaldybės

Praėjusią savaitę vyko ŠMSM ir savivaldybių atstovų susitikimas. Jo metu svarstyti klausimai dėl ukrainiečių vaikų priėmimo į šalies mokyklas ir darželius. Nuspręsta, kad ukrainiečių vaikų ugdymu individualiai rūpinsis kiekviena šalies savivaldybė [2]. Atskirų savivaldybių ugdymo įstaigas konsultuos patirties užsieniečių ugdyme turintys Vilniaus lietuvių namai. Daugelyje savivaldybių yra mokyklų, kurios jau yra užmezgusios bendradarbiavimo ryšius su Vilniaus lietuvių namais.

Informacija apie ukrainiečių vaikų priėmimą į mokyklas ir darželius teikiama savivaldybių švietimo skyriuose. Juose reikalingą informaciją teikia specialiai šiai užduočiai paskirti koordinatoriai. Koordinatorių kontaktai skelbiami ŠMSM svetainėje.

Taip pat galima kreiptis į savivaldybių administracijų priėmimo skyrius. Primename, kad ugdymo įstaigos gali priimti mokytis ir tuos mokinius, kurie neturi laikino leidimo gyventi Lietuvoje bei nacionalinės vizos.

ŠMSM kancleris Julius Lukošius, kalbėdamas apie ukrainiečių vaikų ugdymą paliečia ir iš Ukrainos išvykstančių mokytojų temą.

„Tai mes visiškai matome galimybę juos įdarbinti į ugdymo procesą tiek per neformalųjį švietimą, tiek per formalųjį, kad jie galėtų mokyti vaikus ukrainiečius, kurie atvyko į Lietuvą, tiek ukrainiečių kalbos, tiek kultūros įvairių dalykų, istorijos, kad vaikai neatitrūktų nuo savo šaknų, galėtų jas prisiminti ir palaikyti", – teigia J. Lukošius [3].

Akcentuojama ir tai, kad kol kas nenumatyta kurti specialiai ukrainiečių klasių. Ministerijos teigimu, ukrainiečių vaikai bus raginami rinktis mokyklas, kuriose mokoma valstybine lietuvių kalba, tačiau šeimos galės rinktis ir rusų arba lenkų mokymo įstaigas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad ugdymo įstaigose vyksta pasiruošimo procesai.

„Šiuo metu svarbiausia, kad į mūsų šalį atvykę vaikai jaustų šilumą, ramybę ir galėtų atsigauti nuo patirto streso, o netrukus galėtų tęsti mokslo metus. Ministerija ir mokyklos tam kruopščiai ruošiasi", – teigia ministrė.

Kaip vaikus užrašyti į norimą ugdymo įstaigą?

Vaikus į Lietuvos ugdymo įstaigas užrašyti norintys Ukrainos piliečiai turėtų atvykti į pasirinktos vietos Migracijos departamento poskyrius ir registruoti savo buvimą Lietuvoje. Tai padaryti galima šiose vietose: Vilnius, Vytenio g. 18; Kaunas, A. Juozapavičiaus pr. 57; Klaipėda, Kauno g. 6; Šiauliai, Aušros al. 19; Panevėžys, K. Binkio g. 14; Alytus, Jotvingių g. 8; Marijampolė, Kęstučio g. 1; Utena, Maironio g. 4; Telšiai, Žemaitės g. 34; Tauragė; Stoties g. 15; Elektrėnai, Draugystės g. 32; Visaginas, Veteranų g. 13; Šalčininkai, Architekto g. 4.

Savarankiškai atvykę į Lietuvą ir čia neturintys artimųjų bei draugų, o taip pat ir neturintys kur apsistoti, kviečiami registruotis Alytaus registracijos centre adresu Alytus, Pramonės g. 1B. Registracijos centras veikia visą parą. Užsiregistravus asmenys gauna leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (1 metams) ir nacionalinę vizą (1 metams).

Turintiems biometrinius pasus, taikomas bevizis režimas (90 d. per 180 d.). Registruotis kartu su suaugusiais turi atvykti ir vaikai: tie, kurie turi gimimo liudijimus yra registruojami migracijos skyriuose pagal pagreitintą procedūrą.