Lietuvai kyla išnykimo pavojus, o valdžios strategijos skatinti gimstamumą neveikia

Gimstamumas pasiekė rekordines žemumas

Emigracija, mažėjantis gimstamumas ir didelis mirtingumas – tai veiksniai, kurių visuma priveda prie niūrios išvados – Lietuva nyksta.

Jei visuomenės senėjimo procesų sustabdyti neįmanoma, tai paskatinti gimstamumą galima. Tai siekė padaryti skirtingų kadencijų valdantieji, tačiau kvestionuojamos pastangos neduoda norimų rezultatų.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje daugėja moterų, kurios iš viso neturi vaikų. Be to, su kiekviena karta moterys gimdo vis mažiau vaikų.

Moterų, gimusių 1980–1984 metais, vidutinis pagimdytų vaikų skaičius nesiekia dviejų vaikų, o jauniausios kartos moterų – artimas vienetui.

2021 metų gyventojų surašymo duomenimis, pernai Lietuvoje nuolat gyveno 1,3 mln. 15 metų ir vyresnių moterų, iš jų 76,5 proc. arba 996,6 tūkst. buvo gimdžiusios. Jos pagimdė 1 mln. 962 tūkst. vaikų [1].

Lyginant su pirmojo po Nepriklausomybės atkūrimo surašymu, vykusiu 2001-ais metais rezultatais, pagimdžiusių moterų ir pagimdytų vaikų skaičius sumažėjo atitinkamai 13,1 proc. (150,5 tūkst.) ir 19,8 proc. (485,5 tūkst.) [2].

Pandeminiais 2021-aisiais, kai buvo juokaujama, kad karantinas paskatins gimstamumą, Lietuvoje gimė rekordiškai mažas naujagimių skaičius – 24,1 tūkst. Tai mažiausias gimstamumas per pastaruosius 60 metų [3].

Vis daugiau ekspertų kalba, kad tokie rodikliai signalizuoja, jog Lietuvai gresia išnykimas. Kiti, pabrėžia, kad pastangas didinti gimstamumą turi dėti valdžia, siūlydama užtikrinti šeimų materialinę gerovę, įtrauktį ir socialines garantijas.

Valdžia nebetiki, kad gimstamumą galima paskatinti?

Gimstamumo lygis Lietuvoje šiandien yra toks žemas, jog nebeleidžia užtikrinti natūralios kartų kaitos, kuri vyksta, kai statistinis rodiklis, tenkantis vienai moteriai, yra ne mažesnis nei 2.

Nuo 2002 iki 2015 metų šis rodiklis Lietuvoje augo nuo 1,23 iki 1,70, tačiau 2020 m. suminis rodiklis siekė jau tik 1,48.

Eurostato duomenimis, pagal dabartines neigiamas gimstamumo tendencijas Lietuvos populiacija iki 2030-ųjų sumažės 150 tūkstančių gyventojų [4].

Tokia situaciją suvaldyti reikia jau dabar, tačiau valdžioje esantys politikai stokoja politinės valios.

Nacionalinio susivienijimo socialinių reikalų komiteto pirmininkas Ramūnas Aušrotas akcentuoja, kad valdžiai būtina tvirta ir ilgalaikė strategija, skirianti dėmesį santuokos instituto stiprinimui, skyrybų prevencijai ar daugiavaikystės strategijai [5].

Deja, bet R. Aušroto teigimu, šiuo metu politinės jėgos, galinčios drąsiai įgyvendinti tokią strategiją, nėra nei tarp valdančiųjų, nei tarp opozicijos.

Be to, nacionalinio susivienijimo socialinių reikalų komiteto pirmininko teigimu, Seimo Ateities komiteto anksčiau priimta rezoliucija, kurioje užsimenama apie darbo jėgos iš trečiųjų šalių pritraukimą, rodo tam tikrą politikų pasidavimą ir mūsų tautos nuvertinimą.

„Tiesa ta, jog mūsų valdžia netiki, kad lietuvių tauta gali atgimti,“ – teigia R. Aušrotas.

Tuo tarpu Lietuvos tėvų forumo (LTF) nario Audriaus Murausko teigimu, dėl gimstamumo mažėjimo galima kaltinti ir vartotojišką gyvenimą: žmonės neskuba sudaryti santuokos, neskuba kurti šeimų, orientuojasi į profesinę karjerą [6].

Tačiau A. Murausko teigimu, dėmesio iš valstybės iš tiesų trūksta, o pagalbos pirmiausia turėtų sulaukti šeimos, jau turinčios vaikų.

„Reikia jas paremti, kad jie turėtų tų vaikų daugiau, nes vadinasi, tos šeimos yra labiau orientuotos į šeimyninį gyvenimą", – akcentuoja A. Murauskas.

Apie didesnę pagalbą iš valdžios kalba ir Nacionalinės šeimos ir tėvų asociacijos (NŠTA) regionų koordinatorė Žydrūnė Marčiulionienė, kuri teigia, kad reikia pamatyti oficialių struktūrų pastangas, nukreiptas į gimstamumo didinimą.

„Kol kas matome tik priešingai – viską padaryti, kad Lietuvoje šeimos nebūtų kuriamos, kad šeimos nebūtų stabilios, kad visos anksčiau priimtos gimstamumą skatinančios priemonės būtų „karpomos“ ar net naikinamos", – teigia Ž. Marčiulionienė.

Gimstamumo mažėjimas tampa globaliu iššūkiu

Jungtinės Tautos (JT) prognozuoja, kad artimiausius dešimtmečius žmonių skaičius pasaulyje sparčiai augs.

Tačiau, skirtingos tarptautinės tyrėjų komandos teigia, kad daugumoje šalių, nepriklausančių Užsachario Afrikai, prasidės ilgalaikio mažo gimstamumo ir darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimo laikotarpis [7].

2020-ais moksliniame žurnale „Lancet" , pasaulio populiacijos prognozėje rašoma, kad JT prognozės jog jau šio amžiaus gale mūsų planetoje gyvens beveik 11 mlrd. žmonių, nėra tikslios.

Teigiama, kad artėjančiais dešimtmečiais gimstamumo rodikliai bus gerokai mažesni, o gyventojų skaičius mažės net ir tose teritorijose, kur kalbama apie nevaldomą populiaciją ir gimstamumo šuolius.

Neabejotina, tai turės didelių socialinių ir ekonominių pasekmių visame pasaulyje [8].

Tokią prognozę pateikę ekspertai pabrėžia, kad pagrindiniai gimstamumą lemiantys veiksniai yra moterų galimybės į išsilavinimą ir prieiga prie reprodukcinės sveikatos paslaugų.

Įvertinus šiuos veiksnius, ekspertai kelia pagrįsta klausimą: kur dingsta noras susilaukti atžalų, jeigu moteris turi prieigą prie mokslo, ir prie sveikatos paslaugų?

Šiuo metu turimi duomenys leidžia daryti išvadas, kad aukščiausią populiacijos tašką pasieksime maždaug 2060-aisiais. Vėliau, bendra pasaulinė populiacija natūraliai menks.

Tai reiškia, kad ne tik Lietuva ar kitos išsivysčiusios šalys, bet ir visas pasaulis susidurs su apverstos piramidės visuomenės sandara: daugybė senyvo amžiaus žmonių yra išlaikomi ženkliai mažesnio skaičiaus jaunesniųjų, dirbančiųjų.