Lietuvai svarbi data: atsijungimo nuo BRELL metinės – kas pasikeitė?

Metai be BRELL: Lietuvos elektros sistema jau metus veikia sinchroniškai su Europa

Vasario pradžia Lietuvai pažymi svarbų energetikos sistemos pokytį. Prieš metus, vasario 8 dieną, Lietuva atsijungė nuo BRELL elektros žiedo, o vasario 9-ąją įvyko šalies elektros sistemos sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros tinklais. Šie du etapai užbaigė ilgai planuotą procesą, kuris pakeitė Lietuvos elektros sistemos veikimo principus.

BRELL žiedas buvo elektros energijos sistema, jungianti Baltarusiją, Rusiją, Estiją, Lietuvą ir Latviją. Šios šalys veikė sinchroniškai, o sistemos dažnio valdymas buvo vykdomas iš dispečerinės Maskvoje. Lietuvai pasitraukus iš BRELL, buvo nutraukta paskutinė tiesioginė šalies elektros infrastruktūros sąsaja su Rusijos valdoma sistema [1].

Techniniu požiūriu atsijungimas ir sinchronizacija buvo vienas sudėtingiausių energetikos projektų per pastaruosius dešimtmečius. Vis dėlto elektros vartotojai šių pokyčių praktiškai nepajuto. Elektros tiekimas buvo užtikrintas be pertrūkių, o papildomų veiksmų gyventojams ar verslui nereikėjo. Tiekėjai iš anksto informavo, kad perėjimas neturės tiesioginės įtakos elektros kainoms. Fiksuotos kainos sutartis turintiems klientams kainos liko nepakitusios, o su elektros birža susietų planų atveju reikšmingų svyravimų dėl sinchronizacijos nefiksuota. Pokyčių nebuvo ir visuomeninio tiekimo vartotojams.

Sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais reiškia, kad Lietuvos elektros sistema dabar veikia pagal bendras Europos taisykles ir techninius standartus. Tai suteikė galimybę savarankiškai valdyti sistemos stabilumą ir dažnį, taip pat glaudžiau integruotis į bendrą Europos elektros rinką.

Sinchronizacija su Europa prasidėjo kainų šuoliais biržoje

Nepaisant to, kad prieš atsijungimą gyventojams buvo kartojama, jog elektros tiekimas ir toliau išliks stabilus, o kainos nekis vien dėl atsijungimo nuo BRELL, jau pirmosiomis dienomis vartotojams teko stoti į akistatą su nauja realybe. Jau vasario 9 dieną vidutinė elektros kaina pakilo iki 0,125 Eur/kWh, o pirmadienį pasiekė 0,148 Eur/kWh, kai kuriais valandų pikais viršydama ir 0,3 Eur/kWh ribą.

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ šiuos pokyčius sieja ne su pačiu atsijungimu nuo BRELL, o su laikinais veiksniais – sumažėjusia vėjo ir saulės generacija, vakaro vartojimo piku bei savaitgalį ribota jungčių su Švedija ir Suomija galia, pabrėždama, kad kainos turėtų stabilizuotis, tačiau trumpuoju laikotarpiu didžiausią poveikį pajuto vartotojai, mokantys pagal biržos kainas.

Po Naujųjų – brangesnė energija: keitėsi elektros ir dujų tarifai

Nuo 2026 metų pradžios gyventojai susidūrė su pasikeitusiomis energijos kainomis – brango tiek elektra, tiek gamtinės dujos. Į 77.lt kreipęsis skaitytojas nurodė, kad nuo sausio 1 dienos jo objektui, likusiam visuomeniniame elektros tiekime, pradėta taikyti 0,220 euro už kilovatvalandę kaina, o pasirinkus „Ignitis“ dujų planą „Minimalus“ mėnesinis mokestis išaugo iki 1,17 euro.

Palyginimui, dar 2025 metų pradžioje tas pats dujų planas kainavo 0,99 euro, o visuomeninio elektros tiekimo kaina iki praėjusių metų pabaigos siekė 0,205 euro už kWh. Energijos kainos keitėsi ir garantiniame tiekime – dar 2025 metų gruodį elektros kaina buvo pasiekusi 0,255 euro už kWh.

Kainų pokyčiai sutapo su išaugusiu energijos vartojimu ir brangusiais energijos ištekliais. Sausio viduryje Lietuvoje fiksuotas rekordinis gamtinių dujų suvartojimas – per parą sunaudota daugiau kaip 118 GWh, didžiąją dalį jų tiekiant per Klaipėdos SGD terminalą. Dujos tapo ypač svarbios elektros gamybai, nes šaltuoju laikotarpiu sumažėjo vėjo elektrinių generacija.

Tuo pat metu didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę išaugo daugiau nei dvigubai, biokuras pabrango beveik 9 procentais, o gamtinių dujų kainos TTF biržoje pakilo iki 28 eurų už megavatvalandę.

Lietuvos energetikos saugumui skirti 22 mln. eurų

Sausio pabaigoje Europos Komisija pirmą kartą priėmė precedento neturintį sprendimą skirti Europos Sąjungos lėšas ne energetikos infrastruktūros plėtrai, o jos apsaugai – Baltijos šalims ir Lenkijai, rengiantis elektros tinklų sinchronizacijai su kontinentine Europa, tam numatyta 113 mln. eurų, iš kurių Lietuvai atiteks 22 mln. eurų.

Šios lėšos, skirtos sinchronizuotų elektros tinklų atsparumui didinti, bus investuojamos į kritinės infrastruktūros fizinę ir kibernetinę apsaugą, o projektus Lietuvoje įgyvendins „Litgrid“, diegsianti pastočių apsaugos sprendimus, dronų neutralizavimo priemones ir pasirengimo greitam pažeidimų atstatymui sistemas.