Lietuviai griežtai pasisakė: savo šalyje nori kalbėti tik gimtąja kalba

Tik penktadalis balsavusiųjų nepritartų pokyčiams dėl lietuvių kalbos mokėjimo

Konservatorių lyderiui Laurynui Kasčiūnui Seime pasiūlius griežtinti įstatymus užsieniečiams dėl lietuvių kalbos mokėjimo, dienraštis Delfi surengė internautų apklausą, ar šie tam pritartų. Atsakymai – kone vienareikšmiški.

Delfi feisbuko paskyroje surengtoje apklausoje skaitytojų buvo prašoma pasirinkti arba širdelę, arba patiktuką – taip išreiškiant savo poziciją dėl galimybės užsieniečiams gauti laikinąjį leidimą gyventi Lietuvoje tik išmokus lietuvių kalbą.

Didžioji dalis (12 tūkst.) skaitytojų paspaudė širdeles, kas reiškė, kad tam jie išreiškė pritarimą ir tik 2,4 tūkst. paspaudė patiktuką, kas reiškė atsakymą „ne“.

Patys internautai tvirtino nežinantys kitos šalies, į kurią nuvykęs galėtum kalbėti lietuviškai – tam esą reikia arba mokėti vietinę kalbą, arba susikalbėti vertėjo pagalba. O štai dabar esą pačioje Lietuvoje susiduriama su situacija, kai patiems lietuviams prireikia vertėjo norint gauti paslaugas.

„Pirmiausia reik išmokint lietuviškai kalbėti ir suprasti mūsų vietinius rusus iš Vilniaus ir Visagino, o tada jau galima imtis ir laikinai gyvenančiųjų…“ – rėžė kitas internautas.

„Nori gyvent Anglijoj, mokykis angliškai. Nori gyvent Vokietijoj, mokykis vokiškai. Viskas paprasta…“ – tvirtino komentatoriai.

„Išmok kalbą – arba krauk lagaminus“: Kasčiūnas siūlo griežtinti taisykles užsieniečiams

Tuo tarpu L. Kasčiūnas siūlo esminį pokytį – jei nori likti Lietuvoje, privalai mokėti lietuviškai. Politikas inicijuos įstatymo pataisą, kuri numatytų kalbos reikalavimą visiems, norintiems pratęsti laikiną leidimą gyventi šalyje.

Anot jo, tai – ne tik pagarba valstybei, bet ir būtinas žingsnis integracijai. Šiuo metu tokio reikalavimo nėra, o viešosios paslaugos vis dar dažnai teikiamos rusų ar anglų kalba. Tuo tarpu gyventojai piktinasi: „Savo šalyje nebegalime susikalbėti lietuviškai.“

Valstybinė kalbos inspekcija sako, kad situacija – ypač sostinėje – tampa absurdiška: aptarnaujantis personalas vis dažniau neturi nė pagrindinių lietuvių kalbos žinių. Nors nuo kitų metų reikalavimai griežtės, Vyriausybė ir toliau atidėlioja sprendimus, ypač dėl ukrainiečių su laikina apsauga.

Kol Kultūros ministerija ragina žiūrėti į situaciją „žmogiškai“, visuomenė reikalauja griežtumo: „Ar čia dar Lietuva?“ – klausia vilniečiai, matydami rusakalbes ir lietuviškai nesuprantančias pardavėjas, kirpėjas ir net gydytojus.

Rusakalbių skaičius Lietuvoje po truputį mažėja

Lietuvoje gyvenančių rusakalbių bendruomenė – viena iš didžiausių tautinių mažumų šalyje, tačiau jų skaičius per pastaruosius dešimtmečius sparčiai mažėja. 2021 m. gyventojų surašymo duomenimis, rusų tautybės žmonių Lietuvoje gyveno apie 141 tūkst., tai yra beveik 80 tūkst. mažiau nei 2001-aisiais [1].

Nors šiandien jie sudaro apie 5 % visų šalies gyventojų, dar prieš du dešimtmečius jų buvo 6,3 %. Dauguma rusakalbių gyvena Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune ir Visagine – miestuose, kur istoriškai susiformavo stiprios rusų bendruomenės, ypač sovietmečiu.

Nepaisant mažėjančio skaičiaus, rusakalbiai išlieka aktyvūs kultūrinėje ir visuomeninėje veikloje. Lietuvoje veikia keli rusų kultūros centrai ir bendrijos, kurios organizuoja renginius, palaiko kalbą bei tradicijas. Vienas iš ryškiausių pavyzdžių – diskusijų klubas „Pilietinio dialogo iniciatyva“, kuriame rusakalbiai kviečiami kalbėtis apie tapatybę, pilietiškumą ir integraciją.

Šios iniciatyvos tikslas – mažinti visuomenės susipriešinimą, ypač po Rusijos karo prieš Ukrainą, kuris išryškino jautrias tautines temas. Nors viešojoje erdvėje neretai pasigirsta diskusijų apie rusų kalbos vartojimą, pati bendruomenė pabrėžia: jie nori būti Lietuvos dalimi, išsaugodami savo kultūrą, bet kartu kurdami bendrą ateitį su visais šalies gyventojais.