Lietuviškas žodis versle – ne kliūtis: paskelbti gražiausi metų įmonių pavadinimai

Kalbos inspekcija paskelbė gražiausius įmonių pavadinimus: tarp jų – „Kavavirė“ ir „Žinių tiltas“

Ar lietuviškas žodis gali tapti stipriu verslo ženklu? Valstybinė kalbos inspekcija sako – taip. Jau aštuonioliktą kartą surengtame gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkurse paskelbti šių metų laureatai, įrodantys, kad kūrybiškumas ir pagarba kalbai gali eiti koja kojon su verslu.

Šiemet įvertintos bendrovės iš įvairių šalies miestų. Tarp Vilniaus atstovų – „Ateities istorijos“, „Debesyje“, „Kylam kartu“, „Sesių sodas“, „Švari lentyna“, „Žavesio dulkės“, „Žinių tiltas“. Kaune gražiausiais pripažinti „Kavavirė“, „Medis senolis“, „Ošia tyla“, „Pagaliau“, „Ugningai“, „Žygiuok“, o Kauno rajone – „Miltai ore“ ir „Miško sapno žirgai“. Į laureatų sąrašą taip pat pateko „Baltukas“ iš Panevėžio, „Ežio mintys“ iš Šiaulių, „Pajūrio smilga“ iš Palangos, „Popieriaus magija“ iš Vilniaus rajono bei „Rojaus obuoliukai“ iš Birštono [1].

Apdovanojimų ceremonija vyks penktadienį 13 valandą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Dalyvius sveikins kultūros viceministrė Edita Utarienė ir Kalbos inspekcijos vadovas Audrius Valotka. Apie kalbos svarbą kasdieniame gyvenime kalbės režisierius ir laidų vedėjas Vytenis Pauliukaitis, o konkurso istoriją primins vyriausioji inspektorė Ramunė Kanišauskaitė.

Konkurso iniciatorius, Inspekcijos viršininko pavaduotojas Donatas Smalinskas pabrėžia, kad ši iniciatyva kasmet griauna mitą, esą lietuviški pavadinimai verslui yra sudėtingi ar nepraktiški. Anot jo, būtent gimtosios kalbos žodis gali tapti išskirtiniu verslo identiteto ženklu.

Visiems laureatams bus įteikti atminimo prizai, o „Delfi“ skaitytojų favoritui atiteks specialus portalo apdovanojimas. Šventinę nuotaiką kurs Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos mokytojai ir moksleiviai, renginį ves Paulius Skučas.

„Man be garstyčių“, „Aš ir pats nustebęs“ ir „Dantų inspektorius“: rinkti ir keisčiausi įmonių pavadinimai

Tuo tarpu dar 2024-aisiais Valstybinė kalbos inspekcija nusprendė surengti ir keisčiausių įregistruotų įmonių pavadinimų konkursą. Idėja kilo po to, kai per metus buvo įregistruota daugiau nei 14 tūkst. uždarųjų akcinių bendrovių ir mažųjų bendrijų – dalis jų išsiskyrė ne tik veikla, bet ir netikėtu požiūriu į pavadinimą [2].

Statybų sektoriuje atsirado „Dantų inspektorius“ ir „Aš ir pats nustebęs“, reklamos paslaugas teikia „Duonos neprašom“, o renginių organizavimu užsiima „Pasvirusios kopėčios“. Tarp kandidatų – ir „Man be garstyčių“, rodantis, kad verslo registravimas kai kam tampa ir kūrybiniu eksperimentu.

Maisto versle fantazijos taip pat netrūko – pernai įsteigtos įmonės „Duona su sviestu“, „Galėčiau geriau“, „Varna ir sūris“. Kavinės „Aprūkę ūsai“ bei „Kefyro ūsai“ kelia klausimą, ar jų auditorija tikrai apsiriboja viena lytimi, o baras „Begemoto sapnas“, programavimo įmonė „Rojaus asilai“ ir konsultacijų bendrovė „Varno nagas“ rodo, kad gyvūnų motyvai versle vis dar populiarūs. Tarp išsiskiriančių – ir tarmiški pasirinkimai: Kretingoje veikianti desertinė „Nuogne skanu“ bei Kaune registruota „Žemaitiu žaloma“.

Šmaikštumo nestokoja ir mažosios bendrijos. Vilniuje reklamos paslaugas teikia „Kvieskite katiną“, Klaipėdos rajone internetu prekiauja „Mažas ir pūkuotas“, o medicinos įranga užsiimanti įmonė pasivadino „Pasakiau ir gipsas“. Žodžių žaismu išsiskiria ir prancūzų kalbos kursus rengianti „Bagetė ir beretė“ bei prekybos bendrovė „Dėdė ėdė“.

Už klaidas įmonės pavadinime atsako patys verslininkai

Inspekcija taip pat primena, kad nuo 2020 metų įmonių pavadinimai Registrų centre nebėra automatiškai tikrinami kalbos specialistų. Šis pakeitimas inicijuotas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, siekiant pagerinti Lietuvos poziciją „Doing Business“ reitinge – sumažinus registravimo žingsnių skaičių, vertinamos geresnės verslo sąlygos. Anksčiau Registrų centras pavadinimus perduodavo Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, kuri nemokamai ir per vieną darbo dieną patikrindavo jų taisyklingumą [3].

Dabar konsultacija su kalbininkais – tik rekomendacinė, o atsakomybė už taisyklingą pavadinimą tenka patiems verslininkams. Kalbos inspekcija gali tikrinti jau įregistruotus pavadinimus ir įspėti dėl pažeidimų, remdamasi galiojančiomis taisyklėmis.

Kadangi įmonės pavadinimas naudojamas sutartyse, bankuose, reklamoje ir prekės ženkluose, netaisyklingas pasirinkimas gali sukelti papildomų išlaidų ar teisinių problemų. Kalbos inspekcija siekia, kad ankstesnė aiški tikrinimo tvarka būtų sugrąžinta ir verslas būtų apsaugotas nuo galimų nuostolių.