Lietuviškos kalbos subtilybės: pavadinimas „Man ne dzin pažeidžia viešąją tvarką?

Dar vienas Valstybinio patentų biuro mūšis su prekiniais ženklais

Tikriausiai kiek aktyvesni jaunuoliai, o gal ir likusi visuomenės dalis yra girdėjusi apie informacinę, pilietiškumo skatinimo kampaniją skambiu pavadinimu „Man ne dzin“ (MND). Šia veikla skatinama visus jaunus ir aktyvius lietuvius įtraukti į pilietinį šalies gyvenimą ir drąsiai reikšti savo nuomonę.

Nors gali atrodyti, kad ši iniciatyva nauja, kokių nors ideologinių pažiūrų prieskonį turinti veikla, iš tiesų, idėja gimė dar gana gūdžiais 2004-aisi ir bent jau viešai yra teigiama, kad „Man ne dzin“ nesiekia populiarinti ar remti kurias nors politines partijas ar politinius veikėjus [1].

Ir nors kampanija jau ne vienerius metus skatina jaunimą aktyviai dalyvauti rinkimuose bei kalbėti apie aktualius politinius bei pilietinius klausimus, oficialiai registruoti savo prekės ženklą nuspręsta tik dabar. Tačiau, susidurta su kiek netikėtu atsaku iš Valstybinio patentų biuro (VPB).

VPB atsisakė registruoti „Man ne dzin“ prekinį ženklą ir pateikė atsaką kodėl: pasirodo, toks pavadinimas negali būti registruojamas, nes prieštarauja viešajai tvarkai ir moralei. Kai toks sprendimas buvo paviešintas socialiniuose tinkluose, akyliausieji jau pastebėjo tam tikrą tendenciją: juk VPB vardas skamba ne mažiau skandalingose istorijose su kitais prekiniais ženklais, tokiais kaip „Daktaras desertas“ ar „Sviestas sviestuotas“ [2].

Kova su vėjo malūnais ar tiesiog kompetencijos stoka?

Susidariusią situaciją maždaug prieš savaitę paviešino Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Lukas Kornelijus Vaičiakas, kuris istoriją nupasakojo „Facebook" tinkle. Anot jo, panorus registruoti prekės ženklą, iš VPD sulaukta netikėto atsako: neva „Man ne dzin“ prieštarauja viešajai tvarkai arba gerai moralei.

Toks sprendimas grindžiamas lyg ir gana paprastai. Lietuvių kalboje „dzin" yra ištiktukas, tačiau kartu, ir žargonas, o tarp jo reikšmių, tokie žodžiai kaip „tas pats", „nusispjauti" ar „velniop“. Vis tik, lietuvių kalbos subtilybės šiuo metu gana dažnai kvestionuojamos. Vartotojai lyg ir imami laikyti kvailiais, nesugebančiais atskirti deserto nuo medikamento, ar skirtingų sviesto rūšių.

Situacija nepatenkintas LiJOT vadovas L. K. Vaičiakas teigia, kad iniciatyva „Man ne dzin“ dirba su jaunimu, todėl, ieškoma būdų kaip prie jaunų žmonių prieiti ir juos sudominti.

„Dzin“ turi, paprastai tariant, „cinkelį“, kuris motyvuoja domėtis, įsitraukti, dalyvauti. Man „dzin“ yra linksmas žodis, aš jį vartoju tik gerame kontekste“, – kalbėjo LiJOT vadovas.

Ši situacija sudomino ir teisingumo ministrę Eveliną Dobrovolską, kuri taip pat įsitraukė į diskusijas „Facebook" tinkle.

„Būna teisėtų, bet neteisingų sprendimų. Valstybinis patentų biuras nėra VMVT. Jau pirmadienį biuras laukia pareiškėjų su prašymu pakartotinės ekspertizės. Sveiko protą atliepiantį sprendimą institucija suras. Teisė žmogui, o ne žmogus teisei“, – savo paskyroje rašė ministrė.

VPD sprendimu nustebintas liko ir kalbininkas Robertas Kudirka. Jis kvestionuoja vertintojų kompetenciją:

„Kaip buvo suvokta, kad „dzin“ nenorminis? Nes nerado Dabartinės lietuvių kalbos žodyne ar tezauriniame lietuvių kalbos žodyne (lkz.lt)?" – retoriškai klausia kalbininkas [3].

Be to, kalbininkas R. Kudirka prideda, kad žodžio „dzin“ kilmė yra nežargoniška: tai skolinys iš anglų šnekamosios kalbos.

Kontraversiški sprendimai apsimoka

Vis dėlto, VPD savo pozicijos nekeičia, nors vėl sulaukus ne itin teigiamo dėmesio, retoriką švelnina. Teigiama, kad prekės ženklas gali būti registruojamas tik tokiu atveju, jeigu nepriekaištingai atitinka visus reikalavimus, o kartu, nepažeidžia ir viešosios tvarkos normų.

Vis tik, kiekvieną atvejį vertina skirtingi ekspertai, kurie, kaip teigia VPB Pramoninės nuosavybės informacijos skyriaus specialistas Lukas Valentukevičius, vertina pagal savo kompetenciją ir suvokimą:

„Vertindamas prekių ženklą ekspertas taip pat atsižvelgia į sukauptą gyvenimo ir darbo patirtį, vidinį įsitikinimą, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus bei pareiškėjo ar trečiųjų asmenų pateiktą informaciją“.

Dabar jau aišku, kad VPD sprendimas nėra galutinis. Pareiškėjas gali prašyti pakartotinės ekspertizės, o šiuo atveju būtent tai ir bus daroma. Tiesa, tai papildomai kainuoja, tačiau dėl savo prekės ženklo apgynimo LiJOT yra pasirengę eiti net į teismą.