Lietuvių antidroniniai šoviniai sudomino Švediją ir Prancūziją

Sprendimas gimė iš karo Ukrainoje pamokų

Dronai šiandien tapo viena didžiausių grėsmių tiek karo lauke, tiek saugant strateginius objektus. Ukrainos karo patirtis parodė, kad net nedideli bepiločiai gali sukelti rimtų nuostolių, todėl valstybės vis aktyviau investuoja į jų neutralizavimo priemones. Į šią sparčiai augančią rinką dabar žengia ir Lietuva.

AB „Giraitės ginkluotės gamykla“ kartu su partneriais iš Latvijos sukūrė antidroninius šovinius, skirtus NATO standartų ginklams. Lietuvos gamintojai tikisi, kad naujasis sprendimas sulauks susidomėjimo ne tik vietos, bet ir užsienio rinkose [1].

Naujoji antidroninė amunicija buvo kuriama atsižvelgiant į šiuolaikinių konfliktų realybę. Gamintojų teigimu, kuriant šovinius remtasi tiek Lietuvos institucijų rekomendacijomis, tiek praktine Ukrainoje sukaupta patirtimi, kur dronai tapo viena svarbiausių kovos priemonių.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigia, kad Lietuva yra tarp pirmųjų Europos Sąjungos šalių, pradedančių tokio tipo šaudmenų gamybą. Anot jo, antidroniniai sprendimai gali tapti svarbia Europos kariuomenių arsenalo dalimi artimiausiais metais.

Šoviniai pritaikyti standartiniams NATO ginklams

GGG sukurti šoviniai skirti 5,56 mm ir 7,62 mm kalibro NATO naudojamiems ginklams. Įmonės pateiktais duomenimis, mažesnio kalibro sprendimai efektyviai veikia maždaug iki 50 metrų atstumu, o didesnio – iki 100 metrų.

Gamintojai sako, kad toks techninis sprendimas leidžia greitai reaguoti į artimo nuotolio dronų grėsmę įvairiose situacijose – nuo karinių operacijų iki strateginių objektų apsaugos.

Produktas taip pat buvo testuojamas bendradarbiaujant su Lietuvos kariuomene. Bandymų metu vertintas jo veikimas realiomis sąlygomis, naudojant tiek atviras, tiek uždaras balistines šaudyklas.

Pirmosios partijos jau išsiųstos į Prancūziją ir Švediją

Lietuvoje sukurta antidroninė amunicija jau pradeda kelią į užsienio rinkas. Pirmosios bandomosios šovinių partijos išsiųstos partneriams Švedijoje ir Prancūzijoje, kur šiuo metu atliekami papildomi technologiniai ir praktiniai bandymai.

Įmonė tikisi, kad tai taps svarbiu žingsniu stiprinant pozicijas Europos gynybos rinkoje. Pasak gamintojų, antidroniniai sprendimai gali būti naudingi ne tik kariuomenei, bet ir sienų apsaugos tarnyboms bei kritinės infrastruktūros saugumui užtikrinti.

GGG šiuo metu ieško ilgalaikių partnerių Europoje ir plečia antidroninių technologijų testavimo tinklą.

Lietuva netoleruos oro erdvės naudojimo kitų šalių karinėms operacijoms

Tuo tarpu trečiadienio rytą prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Lietuva neleis savo teritorijos ar oro erdvės naudoti trečiųjų šalių karinėms operacijoms prieš kaimynines valstybes. Šalies vadovas pabrėžė, jog bet kokie bandymai neteisėtai naudotis Lietuvos oro erdve būtų laikomi rimtu suvereniteto ir tarptautinės teisės pažeidimu.

Pasak prezidento komandos atstovų, apie tokią Lietuvos poziciją jau informuoti NATO partneriai ir kitų regione veikiančių valstybių atstovai. Prezidento komentarai pasirodė tęsiantis diskusijoms dėl bepiločių orlaivių incidentų Baltijos regione bei pasirodžius versijoms apie galimus dronų maršrutus per Baltijos šalių oro erdvę.

Pastaraisiais mėnesiais dronų incidentų netrūko ir Lietuvoje, ir Latvijoje. Praėjusią savaitę Latvijoje du bepiločiai pasiekė Rėzeknėje esančią naftos produktų saugyklą, o tyrimą perėmė šalies saugumo tarnybos. Tuo metu Lietuvoje kovo pabaigoje Varėnos rajone nukrito su Ukrainos karine operacija siejamas dronas, kuris, kaip teigiama, nuo kurso nukrypo dėl neaiškių aplinkybių.

Dar pernai liepą į Lietuvos oro erdvę iš Baltarusijos buvo įskridęs Rusijos naudojamas dronas „Gerbera“, skirtas žvalgybai arba oro gynybos sistemų trikdymui. Incidentai regione stiprina diskusijas dėl oro erdvės kontrolės ir papildomų saugumo priemonių Baltijos šalyse.