Lietuvių sodai „traukiasi“, bet laimėti prieš kaimyną vis dar svarbu

Jaunimas vis dažniau laimę atranda žemės darbuose

Dar visai neseniai sodas buvo laikomas vyresnės kartos užsiėmimu – vieta, kur seneliai augina braškes, bulves ar serbentus. Tačiau, kaip pasakoja „Tado ūkio“ savininkė ir sodo mokyklos įkūrėja Kristina Civilkienė, šiandien šiuolaikinis sodas tapo ne tik poilsio oaze, bet ir saviraiškos forma, terapija bei gyvenimo būdu.

Kristina prisimena, kad į gamtą ją atvedė ne planas, o pojūtis: „Aš visada sakiau, kad su kaliošais tikrai nevaikščiosiu. Bet kai su vyru pradėjome dirbti ūkyje, pajutau tą keistą ramybę – kaip meditaciją. Augalai gydo, suteikia harmoniją.“ Iš valymo verslo į želdynų kūrimą perėjusi moteris sako, kad augalai jai tapo „kaip vaikai“ – jais rūpintis reikia nuosekliai, o vėliau jie džiugina savo grožiu.

Šiandien sodo kultūra Lietuvoje išgyvena atgimimą. Kaip pastebi Kristina, jaunimas vis dažniau bėga iš miestų į gamtą – nebeužtenka turėti „veją ir tvorą“. Grįžta vaismedžiai, daržai, net šiltnamiai. „Anksčiau visi norėjo tik žalios pievelės, o dabar džiaugiuosi matydama, kaip jaunos šeimos sodinasi obelis, magnolijas, net persikus ar nektarinus. Jie nori jaukumo, nori gyvybės“, – sako ji.

Sodo priežiūrai pakanka skirti valandą per savaitę

Sodas šiandien nebūtinai reikalauja daug laiko. Naujos technologijos – automatinės laistymo sistemos, mulčiavimas, mažai priežiūros reikalaujantys augalai – leidžia išlaikyti tvarką net skubantiems miestiečiams. „Anksčiau atrodė, kad graži aplinka reiškia nuolatinį darbą. Bet dabar pakanka valandos per savaitę, jei viskas suplanuota protingai“, – aiškina sodo specialistė.

Tarp madingiausių augalų Kristina išskiria daugiametes žoles – miskantus, melvenes, suruoles – kurios puošia tiek miestų parkus, tiek privačius kiemus. „Žoliniai augalai sukuria judesį, spalvų kaitą, o priežiūros jiems reikia minimaliai. Tarsi gyvas paveikslas, kuris vis keičiasi“, – sako ji.

Renkamasi rezultatą turėti „čia ir dabar“

Kita ryški tendencija – noras turėti subrendusį, iškart įspūdį kuriantį sodą. „Žmonės nebenori laukti, kol medis užaugs. Geriau perka vieną, bet didelį, už kelis šimtus eurų. Nori gyventi čia ir dabar“, – pastebi Kristina.

Vis dėlto, sodo mados nėra vien estetika – tai ir vertybinis pokytis. Daugėja žmonių, kurie siekia auginti savo maistą, gyventi tvariau ir jausti ryšį su žeme. Kaip sako Kristina, „kai įsmeigi rankas į žemę, įsižemini ne tik kūnu, bet ir mintimis. Tai ramina, įkvepia ir, svarbiausia, sugrąžina prie savęs.“

Plačiau apie tai žiūrėkite 77TV laidoje (NE)Standartai: