Lietuvoje ekologiškai ūkininkauti bus lengviau

Yra išties gerų žinių

Lietuvoje ekologiškai ūkininkauti bus lengviau – sumažėjo reikalavimai, norintiems užsiimti tokia veikla. Pavyzdžiui, nebebus privalomi Ekologinio ūkininkavimo arba akvakultūros pagrindų kursai, kurie buvo būtini iki šiol [1]. Ir tai – tik viena iš naujovių, kurias Žemės ūkio ministerija siūlo įtraukti į Ekologinės gamybos taisykles.

Viliamasi, kad naujasis taisyklių pakeitimas paskatins žemdirbius rinktis ekologišką kursą. Tikimasi, kad jau 2030 metais ekologiniai plotai Lietuvoje sudarys apie 15 proc. visų naudą teikiančių žemės plotų.

Ekologinės gamybos kontrolės institucijos VšĮ „Ekoagros“ veiklos priežiūros funkcijos paskiriamos Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Centralizuoto vidaus audito skyriui. VšĮ „Ekoagros“ ekologiškai ūkininkaujančių oficialią kontrolę galės atlikti visus metus, kadangi yra panaikintas reikalavimas atlikti veiklos vykdytojų patikras iki tam tikros datos.

Kol Europos Komisija neparengė ES teisės aktų, reglamentuojančių augintinių pašarų gamybą, juos gaminti leidžiama ekologinės gamybos būdu, laikantis nustatytų pašarų gamybos bei bendrųjų ženklinimo reikalavimų.

Keičiama leidimų išdavimo tvarka

Verta pažymėti, kad kai kurie leidimai bus išduoti konkrečiam vienkartiniam veiksmui atlikti, tarkime, naudoti neekologišką augalų dauginamąją medžiagą. Tuo tarpu daugumą leidimų, kaip ir anksčiau, išduos kontrolės institucija, o dalį jų – ŽŪM.

Tokiais atvejais, kai bus norima gauti leidimą naudoti neekologiškas žemės ūkio kilmės sudedamąsias dalis gaminant perdirbtą ekologišką maistą, veiklos vykdytojai turės kreiptis į ministeriją.

Žinoma, bus ir tokių leidimų, kai veiklos vykdytojai turės kreiptis į kontrolės instituciją, bet juos išduos ŽŪM. Kontrolės institucija savo ruožtu parengs baigiamąjį rašytinį pareiškimą, o galutinį sprendimą dėl leidimo išdavimo / neišdavimo vis tik priims ŽŪM.

Ekologinės gamybos taisyklėse pabrėžiami ES reglamento reikalavimai dirvožemio tvarkymui

Jeigu tam tikrų augalų rūšių arba veislių ekologiškos arba pereinančių prie ekologinės gamybos augalų dauginamosios medžiagos bus pakankamai tiems, kurie ketina ją naudoti ekologinės gamybos ūkiuose, o taip pat jei ji būtų tinkama Lietuvos klimatinėmis sąlygomis auginti, ŽŪM turėtų galimybę sudaryti jų sąrašą. Tokiu atveju leidimo naudoti neekologišką augalų dauginamąją medžiagą sąraše išvardytų rūšių, porūšių arba veislių augalams einamaisiais metais kontrolės institucija neišduotų [2].

Derėtų paminėti ir tai, jog prieš kiekvieną naują auginamų naminių paukščių partiją pastatuose turės nelikti jokių ūkinių gyvūnų. Kitaip tariant, kiekvieną sykį, kuomet baigiama auginti naminių paukščių partiją, lauko aptvarai ne trumpiau negu 2 savaites turės būti paliekami tušti. Jei augmenija vis tik nebus ataugusi, laikotarpis turėtų būti pratęsiamas.

Lietuva naudosis Vokietijos ekologinio žemės ūkio tyrimų instituto sukurtomis Ekologiškos ir pereinamojo prie ekologinės gamybos laikotarpio augalų dauginamosios medžiagos bei Ekologiškai auginamų gyvūnų duomenų bazėmis.

Neabejojama, kad ateitis priklauso tvariam ūkininkavimui, o ekologiškai ūkininkaujantiems žmonėms 2023–2027 m. turėtų atitekti netgi 405 mln. Eur; iš jų 327 mln. Eur – ekologiniam ūkininkavimui; o 78 mln. Eur – perėjimui į ekologinį ūkininkavimą.

Prognozuojama, jog jau 2030 m. šalyje ekologiniai plotai turėtų sudaryti apie 15 proc. visų naudą teikiančių žemės plotų. Būtent todėl stengiamasi rasti ir naudoti pačius efektyviausius instrumentus šiems tikslams pasiekti. (Norima, kad ekologiškai ūkininkaujantys ar dar tik svarstantys tuo užsiimti asmenys nesusidurtų su pertekliniais reikalavimais, o kontroliuojančiai institucijai būtų nustatyti aiškūs kriterijai.)