Lietuvoje – mažiausios pensijos ES: kas už to slypi?

Lietuvos pensininkai gyvena bene prasčiausiai visoje ES?

Lietuva užima prasčiausius rezultatus visoje ES pagal tai, koks yra santykis tarp senjorų gaunamų pensijų ir gautų darbo pajamų. Eurostato duomenimis, Lietuvoje pensininkai gauna tik 36 proc. pajamų nuo savo buvusio atlyginimo, o tai yra gerokai mažiau nei ES vidurkis (58 proc.) ir tik šiek tiek daugiau nei Kroatijoje (35 proc.), o su tokiu rezultatu patenkame į paskutinį trejetuką kartu su Airija (39 proc).

Tokie žemi rezultatai signalizuoja, kad Lietuvos senjorams vis sunkiau išlaikyti deramą gyvenimo lygį išėjus į pensiją [1].

Pietų Europos šalys, priešingai, siūlo daug dosnesnes pensijų sistemas. Graikijoje (78 proc.), Ispanijoje (77 proc.) ir Italijoje (75 proc.) pensijos padengia daugiau kaip tris ketvirtadalius pajamų, gautų prieš išeinant į pensiją.

Tuo tarpu turtingesnės Vakarų šalys, tokios kaip Vokietija (49 proc.), Belgija (48 proc.) ir Danija (47 proc.), taip pat atsilieka nuo ES vidurkio, tačiau jos paprastai mažesnius rodiklius kompensuoja didesne socialine parama ir didesnėmis faktinėmis pensijų išmokomis.

Gaunančių pensijas padėtis Europoje tendencingai prastėja

Pensininkų pajamų nelygybė didėja visoje ES. 2023 m. 15,5 proc. pensininkų grėsė skurdas, o prieš dešimtmetį tokių buvo 12 proc.

Net ir atsižvelgus į vietines kainas, Rytų ir Baltijos šalių, įskaitant Lietuvą, pensininkai išlieka nepalankioje padėtyje, palyginti su kitų Vakarų šalių pensininkais.

Ekspertai įspėja, kad problema susijusi ne tik su pensijomis. Europos Komisijos pensijų adekvatumo ataskaitoje pabrėžiama, kad didėja ilgalaikės senjorų priežiūros išlaidos ir jų našta tenka ant vyresnio amžiaus žmonių pečių.

Nesant tinkamos valstybės paramos ilgalaikei sveikatos priežiūrai, net ir padorias pensijas turinčioms šalims gali būti sunku apsaugoti pensininkus nuo sunkumų, o tokiose šalyse kaip Lietuva, kur pensijos ir taip mažos, rizika dar didesnė.

Remiantis 2023 m. duomenimis, didžiausias pensijas, palyginti su iki jos gautomis pajamomis, visoje ES gavo Graikijos (78 proc.), Ispanijos (77 proc.), Italijos (75 proc.) bei Liuksemburgo (69 proc.) gyventojai.

Tuo tarpu mažiausios pensijos buvo fiksuotos Airijoje (39 proc.), Montenegre (38 proc.), Albanijoje (37 proc.), Lietuvoje (36 proc.) ir Kroatijoje (35 proc.).

Lietuva iš kitų šalių išsiskiria mažiausia pensijoms skiriama BVP dalimi

Tuo tarpu remiantis pernai metais pateikta „Eurostat“ statistika rodo aiškų kontrastą tarp kitų ES šalių – mat Lietuva pensijoms skiria tik 7,1 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) [2].

Tai yra beveik du kartus mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis – 12,9 proc. BVP. Kai kuriose šalyse šis rodiklis net dar aukštesnis – Graikijoje pensijoms tenka net 16,4 proc. BVP, Italijoje – 16,3 proc., Austrijoje – 15 proc., o Prancūzijoje ir Portugalijoje taip pat virš 14 proc.

Kodėl tai svarbu? BVP rodiklis leidžia palyginti ne tik absoliučius pensijų dydžius, bet ir realų valstybės dėmesį vyresniajai kartai – kiek šalis iš to, ką sukūrė, yra pasiruošusi skirti savo pensininkams. Ir šiame paveiksle Lietuva atrodo tarsi taupi teta, kuri džiaugiasi pabrangusiu sūriu, bet vis tiek perka pigiausią variantą.

Nors kasmetinė pensijų indeksacija išties vyksta, o skaičiai popieriuje kyla, bendras išlaidų lygis vis dar rodo, kad mūsų valstybė pensininkus vertina kur kas mažiau nei daugelis kitų ES šalių.

Net ir dėl tos simbolinės pensijos tenka paplušėti

Ir, nors Lietuvoje veikia daugybė valdiškų duomenų bazių, sulaukus pensinio amžiaus išmokos savaime negausi. Reikia kreiptis į „Sodrą“, pildyti prašymus, pateikti krūvą dokumentų ir pereiti visą biurokratinį kelią. Parlamentaras Artūras Zuokas atkreipė dėmesį, kad ši sistema – ypač sudėtinga vyresniems žmonėms, gyvenantiems regionuose, todėl valstybė esą turėtų užtikrinti, kad pensijų skyrimas vyktų automatiškai [3].

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pripažino, kad tokia tvarka daugeliu atvejų būtų įmanoma. Tačiau kliūtimi tampa vis dar neišnykę popieriniai archyvai – ypač iš sovietmečio laikų, kai nemaža dalis darbo stažo nėra skaitmenizuota. Tokiais atvejais „Sodra“ pati turi kreiptis į senas darbovietes ar net užsienio institucijas, o procesas tampa ilgas ir sudėtingas.

Nepaisant to, ministrė ramina – net jei pensijos skyrimas užtrunka, žmogus nepraras nei cento. Išmokos apskaičiuojamos ir išmokamos atgaline tvarka.

Dar vienas nuskausminimo būdas – visuotinis NT mokestis?

Lietuvoje vis garsiau kalbant apie naują nekilnojamojo turto (NT) mokestį, kuris palies vis daugiau gyventojų, jau svarstoma, kaip su tuo susigyventi teks visą gyvenimą vardan Lietuvos plušėjusiems mūsų senjorams, gyvenimo saulėlydį pasitinkantiems patogiai savo susikurtose tvirtovėse. Panašu, kad nelengvos dienos lauktų tų, kurie paveldėjo ar patys savu laiku įgijo brangesnį turtą, pavyzdžiui, senamiestyje, kurio vertė dabar išaugusi kone dešimteriopai.

Ypač skaudi situacija – senjorams, kurie jau dabar sunkiai suduria galą su galu. Naujojo NT mokesčio įvedimas, kartu su nuolatiniais būsto vertės pervertinimais, gali tapti finansiniu iššūkiu.

Senjorai, kurie gyvena tik iš pensijos, ir taip susiduria su papildomu mokesčių spaudimu, o kai kurie gali net priversti parduoti savo ilgus metus puoselėtą būstą, nes šis taps per brangus išlaikyti.