Lietuvoje „nemokamai“ organizuojami pilietinio pasipriešinimo kursai: dalyvauti gali ir draugų kompanijos

Mokymai organizuojami ir viešojo, ir privataus sektoriaus darbuotojams

Vis didesnio visuomenės susidomėjimo sulaukia rudenį startavę 4,5 valandų trukmės Pasirengimo pilietiniam pasipriešinimui pagrindų (4P) mokymai, kurie dalyviams yra nemokami, tačiau kelia klausimų, kiek už juos atseikėja pati valstybė.

Kaip skelbia Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas, nuo rugsėjo iki lapkričio vidurio surengta apie 80 mokymų visoje Lietuvoje, juose dalyvavo beveik 3000 žmonių, o dar apie 5400 asmenų šiemet mokėsi atsparumo hibridinėms grėsmėms ir pilietinio pasipriešinimo įgūdžių [1].

Mokymai skirti švietimo įstaigų darbuotojams, viešojo ir privataus sektoriaus organizacijoms bei civilinio mobilizacinio personalo rezervui, o registruotis kviečiamos organizacijos, galinčios užtikrinti ne mažiau kaip dešimties asmenų dalyvavimą.

Mokymai apima piliečio vaidmenį gynyboje, pasirengimą krizinėms situacijoms ir karo metui, atsparumą hibridinėms grėsmėms bei pirmosios pagalbos pagrindus. MPPD prie KAM direktorius Virginijus Vitalijus Vilkelis pažymi, kad 4,5 val. trukmės mokymai yra trumpi, bet efektyvūs, leidžiantys per minimalų laiką įgyti praktinių žinių, būtinybių neramiais laikais.

Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas akcentuoja, kad piliečiai turi būti pasirengę ir žinoti savo pareigas krizės metu, kad galėtų savarankiškai prisidėti prie valstybės gynybos.

Pernai startavo ir ilgesnės trukmės kursai

Papildomai nuo 2024 m. rugsėjo vykdomi 8 val. trukmės atsparumo hibridinėms grėsmėms ir pilietinio pasipriešinimo moduliai, kuriuos veda Lietuvos šaulių sąjungos ir Krašto apsaugos ministerijos specialistai.

Atsparumo hibridinėms grėsmėms modulyje aptariama dezinformacija, kibernetinės grėsmės ir šalies saugumo rizikos, o pilietinio pasipriešinimo įgūdžių modulyje, remiantis Ukrainos patirtimi, nagrinėjama elgsena karo metu, šeimos saugumas, išvykimo krepšio sudarymas ir išgyvenimo pagrindai.

Šiemet surengta apie 43 atsparumo hibridinėms grėsmėms ir 120 pilietinio pasipriešinimo mokymų, dalyvavo atitinkamai ~1400 ir ~4000 žmonių, laisvų vietų šiemet beveik nebeliko.

Kursai – kaip pramoga draugų kompanijoje?

Tuo tarpu pats Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie KAM yra nurodęs, kad kursai gali būti organizuojami ne tik oficialioje aplinkoje, bet ir draugų kompanijoje (turi susidaryti bent dešimties žmonių grupė).

„Departamento specialistai arba departamento parengti instruktoriai atvyksta ir į vietą (viešojo ir privataus sektoriaus organizacijas). Visas derinimas vyksta nurodytu el. paštu. Mokymai nemokami. Trukmė – 4,5 val., bet esant klausytojų pageidavimui, gali būti ir trumpesni.“ – nurodoma departamento komentare.

Kursus siūlo ne viena organizacija

Šalyje veikia ir Mobilizacijos mokykla, kurioje organizuojami patys įvairiausi kursai, skirti visuomenės pasipriešinimui: pradedant pasirengimu mobilizacijai, pilietiniu pasipriešinimu, pasiruošimu sąjungininkų atvykimui - priimančiosios šalies paramai ir baigiant ginklų savininkų pilietinio pasipriešinimo kursu. Visi šie kursai yra finansuojami valstybės lėšomis, todėl atskirai už juos mokėti nebereikia.

Tačiau į mokymus galima registruotis ir dar kitoje svetainėje, pavadinimu „Civilinis pasipriešinimas“. Ši iniciatyva yra skirta piliečių pasirengimui veikti sudėtingomis situacijomis taikiais ir nesmurtiniais būdais, stiprinant bendruomenių vienybę bei šalies atsparumą krizių metu.

Kaip skelbiama, mokymai apima kelias pagrindines sritis. Pirmiausia, tai neginkluotos gynybos mokymai, kurių metu dalyviai mokomi organizuoti taikias pilietines akcijas, atpažinti grėsmes ir tinkamai reaguoti ekstremaliomis situacijomis, siekiant apsaugoti bendruomenę ir laisvę be ginklų.

Antra, vykdomi bendruomenių ir organizacijų mokymai, skirti vietos bendruomenėms, įmonėms ir jų darbuotojams, siekiant stiprinti gebėjimą veikti kartu krizės metu bei skatinti pilietinę atsakomybę. Trečia, krizės valdymo ir strategijų kūrimo mokymai padeda dalyviams planuoti veiksmus krizių atveju, kurti bendruomenių strategijas bei priimti sprendimus ekstremaliose situacijose.

Visi mokymai orientuoti tiek į teorines žinias, tiek į praktinius veiksmus, kuriuos galima taikyti realiose situacijose. Pagrindiniai dalyviai yra piliečiai, bendruomenių nariai ir organizacijų darbuotojai, siekiant stiprinti visuomenės atsparumą ir gebėjimą koordinuotai veikti grėsmių akivaizdoje bei prisidėti prie kolektyvinės saugumo kultūros stiprinimo šalyje.