Vienas įrašas.549 584akys.
rugs. 26Prieš šildymo sezoną – priminimas: už draudžiamą kurą krosnyje gresia iki 300 eurų baudarugs. 26Pasaulio skola perkopė 365 trln. JAV dolerių: vien per pusmetį prisidėjo dar 10 trln.rugs. 26Diena, kai Islandija sustojo: 90 proc. moterų pasakė „gana“rugs. 26Metus nesikreipėte dėl pensijos? Nuo šiol tai gali reikšti 8 proc. didesnę išmokąrugs. 26Pirmieji Alzheimerio ligos požymiai ar tik užmaršumas: neurologė paaiškina, kaip juos atskirtirugs. 26Paukščių gripas Lietuvoje: rudens migracija didina grėsmę kiemo vištoms ir paukštininkystės ūkiamsrugs. 26Transporto skurdas Lietuvos kaime: 54 savivaldybėse planuojamas pavėžėjimas pagal poreikįrugs. 26Saudo Arabija telkia sąjungininkus karui su husiais: Turkija ir Pakistanas rengia skubų kariuomenių vadų susitikimą

Lietuvoje pagalbos dėl patirto seksualinio smurto prašo vis daugiau žmonių

•Darbas•Raimonda Jonaitienė
Komentuoti (0)

Vos per tris šių metų mėnesius tegistruoti 28 kreipimaisi dėl seksualinio smurto

Lietuvoje vis daugiau žmonių ryžtasi kalbėti apie patirtą seksualinį smurtą. Tai rodo sparčiai augantys pagalbos kreipimųsi skaičiai.

Nacionalinio informacijos apie seksualinį smurtą centro „Prabilk“ duomenys atskleidžia, kad vos per dvejus metus kreipimųsi skaičius išaugo kelis kartus: 2023 m. pagalbos ieškojo 22 asmenys, 2024 m. šis skaičius padvigubėjo iki 56, o 2025 m. per pirmąjį ketvirtį jau užregistruoti 28 nauji kreipimaisi.

Be to, 2023 m. M. Sarafinaitės ir N. Ramanauskaitės atliktas tyrimas parodė, kad net 77 proc. Lietuvos gyventojų yra susidūrę su seksualiniu priekabiavimu – tai reiškia, kad 8 iš 10 žmonių Lietuvoje yra patyrę šią problemą namuose, viešose erdvėse, darbe ar kitose aplinkose. Nepaisant to, pagalbos kreipiasi vis dar kreipiasi vos kas penktas nukentėjęs asmuo.

Balandis – seksualinio smurto prevencijos mėnuo

Šis mėnesis skirtas seksualinio smurto prevencijai. Melanie Wasser/Unsplash nuotrauka

Balandis Lietuvoje jau antrus metus iš eilės skelbiamas seksualinio smurto prevencijos mėnesiu, prisijungiant prie pasaulinės iniciatyvos. Šio mėnesio tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į seksualinio pobūdžio nusikaltimus, skatinti nukentėjusiuosius ieškoti pagalbos ir griauti su šia problema susijusius mitus.

Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras „Prabilk“ kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pradeda kampaniją „Nukentėjai nuo seksualinio smurto? Prabilk“. Visą mėnesį įvairiose Lietuvos savivaldybėse vyks renginiai, skirti šios problemos prevencijai.

„Seksualinis smurtas – kompleksinis reiškinys. Jis gali pasireikšti įvairiomis formomis, yra tvirtai įsišaknijęs visuomenėje ir labai stigmatizuotas. Dėl šių priežasčių jis dažnai yra neatpažįstamas ar ignoruojamas. Tik šalindami stereotipus, nemaskuodami problemos galėsime efektyviau kovoti su seksualiniu smurtu ir jį stabdyti. Labai svarbu pastebėti ir padrąsinti atvirai ir garsiai kalbėti apie patiriamą smurtą. Kiekvienai iniciatyvai būtinas visuomenės palaikymas. Tikiu, kad kampanija „Nukentėjai nuo seksualinio smurto? Prabilk“ prisidės prie seksualinio smurto atpažįstamumo didinimo, prevencijos ir nesitaikstymo su smurtautojais“, – pabrėžia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.

Kodėl seksualinio smurto aukos tyli?

Aplinkiniai dažnai kaltina seksualinio smurto aukas, kad šios tik perdeda arba yra pačios kaltos. Sydney Latham/Unsplash nuotrauka

Seksualinis priekabiavimas Lietuvoje – itin paplitusi problema, kurią patiria ir moterys, ir mergaitės, berniukai bei vyrai. Vis dėlto pagrindinė priežastis, kodėl daugelis renkasi tylėti, – visuomenėje gajūs stereotipai ir aukų kaltinimas.

Kas trečias lietuvis mano, kad moterys išsigalvoja ar perdeda smurto istorijas, taip sumenkindamos jų patirtį. Net 43 proc. gyventojų tiki, kad jei moteris buvo apsvaigusi, ji pati iš dalies kalta, taip perkeldami atsakomybę nuo smurtautojo aukai. Be to, daugiau nei pusė žmonių mano, kad viešai prabilusios moterys turi susitaikyti su žeminančiais komentarais, tarsi bausdamos jas už drąsą.

„Toks visuomenės požiūris nutildo, izoliuoja ir dar labiau atima galimybę kreiptis pagalbos. Laikas keisti klausimus. Vietoje „Kodėl auka nesikreipia?“ turime klausti „Kaip galime padėti, kad prabiltų?“. Seksualinis smurtas dažnai nepalieka matomų randų, bet jis sugriauna pasitikėjimą savimi, kitais žmonėmis ir visuomene, saugumo ir teisingumo jausmą. Visuomenės seksualinio smurto neigimas ir stereotipai dažnai trukdo nukentėjusiesiems ieškoti pagalbos ir teisingumo atstatymo, o juk šio smurto patyrimas yra vienas sunkiausių žmogaus teisių pažeidimų formų. Mūsų, kaip bendruomenės, pareiga – užtikrinti, kad kiekvienas nukentėjęs žmogus žinotų: ji ar jis nėra vieni, ji ar jis nėra kalti, o pagalba yra pasiekiama. Kalbėjimas – pirmas žingsnis į gijimą, o visuomenės palaikymas gali padėti jį žengti“, – sako VšĮ „Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro“ direktorė, „Prabilk“ centro vadovė dr. Dalia Puidokienė.

Lietuvoje veikia Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras „Prabilk“, įkurtas 2023 m. Tai pirmasis specializuotas centras šalyje, teikiantis nemokamą ir konfidencialią emocinę bei informacinę pagalbą suaugusiems, nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, taip pat specialistams, dirbantiems su jais.

Nukentėjus nuo seksualinio smurto, „Prabilk“ centras kviečia kreiptis skirtingais būdais, kur bus suteikta nemokama, konfidenciali emocinė ir informacinė pagalba:

  • +370 661 69 990 (I–V 13:00–17:00 val.)
  • pagalba@prabilk.lt
  • www.prabilk.lt

Parengta pagal Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją.

Komentuoti (0)

Ką apie tai manai tu?

Komentarų (0)

Komentarų dar nėra. Būk pirmas!

Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai. Registruokis — ir galėsi pasidalinti savo mintimis apie šį straipsnį.

Registruotis

Slapukai

Naudojame būtinuosius slapukus platformos veikimui. Analitinius ir rinkodaros slapukus įjungiame tik gavę jūsų sutikimą — galite bet kada pakeisti pasirinkimą.