Lietuvoje plečiasi privalomoji karo tarnyba: planuojama pakviesti apie 5 tūkst. jaunuolių

Kitąmet apie 5 tūkst. jaunuolių bus šaukiami į privalomąją karo tarnybą

Jau kitais metais Lietuvos kariuomenė planuoja stipriai išplėsti privalomosios karo tarnybos dalyvavimą – į ją bus pašaukti apie 5 tūkstančius jaunuolių. Šaukimas vyks visus metus, nuo sausio 2 iki gruodžio 31 dienos, todėl jaunimas galės būti kviečiamas skirtingu laiku. Dauguma, 3 870 jaunuolių, atliks 9 mėnesių pradinę karo tarnybą – tai pagrindinė tarnybos forma.

Kitos grupės bus įtrauktos į trumpesnes ar specializuotas programas: 90 asmenų su kariuomenei reikalingomis profesijomis tarnaus 3 mėnesius, 650 dalyvaus jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose, trunkančiuose 160–200 dienų, o 450 jaunuolių įsitrauks į 90–120 dienų trukmės programas [1].

Naujovė – privalomąją pradinę karo tarnybą kitais metais bus galima atlikti ir Specialiųjų operacijų pajėgose, suteikiant galimybę patirti sudėtingesnes ir specializuotas užduotis. Karo prievolininkų sąrašas bus sudarytas 2026 m. sausio 7 d., pagal kurį bus organizuojamas šaukimas.

Prie tarnybos jau prisijungė daugiau nei 500 savanorių

Tuo tarpu lapkričio viduryje buvo pranešta apie daugiau nei pusės tūkstančio savanorių pradėtą karo tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Jaunuoliai įsijungė į Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalioną bei Karinių jūrų pajėgų Generolo Kazimiero Nestoro Sapiegos fuzilierių batalioną. Pirmosiomis dienomis jie supažindinami su kariuomenės tvarka, gauna uniformas ir ekipuotę bei susipažįsta su vadovybe [2].

Per pirmuosius tris mėnesius savanoriai dalyvaus intensyviame baziniame kurse, įgyjant pagrindinių žinių, o vėliau gilins savo kompetencijas pasirinktoje specialybėje. Baigę tarnybą jie gali tęsti karjerą profesinėje karo tarnyboje arba tapti Lietuvos kariuomenės rezervistais. Savanoriai taip papildomai papildo kariuomenės gretas kartu su privalomosios tarnybos jaunuoliais.

Seimas dalinį šaukimą į kariuomenę atnaujino 2015 metais, o pernai priimta karo prievolės reforma nustatė, kad į karo prievolininkų sąrašą įtraukiami 17 metų jaunuoliai, o į tarnybą šaukiami 18–22 metų vaikinai. Reforma taip pat leido pasirinkti tarnybos trukmę – tris, šešis arba devynis mėnesius, o alternatyviosios tarnybos laikotarpis pailgintas iki 12 mėnesių. Šiuo metu privalomoji karo tarnyba trunka devynis mėnesius, o kasmet į kariuomenę pašaukiama apie 4 tūkst. karių.

Vėl sugrįžta tarnybos „aukso amžius“?

Dar prieš beveik dešimtmetį Lietuvoje buvo madinga tarnauti kariuomenėje – jaunuoliai didžiuodavosi nuotraukomis su karine atributika, o renkantis antrą pusę merginos dažnai pirmenybę teikdavo kariams. Visgi laikai pasikeitė, ir mada praėjo.

Tačiau šiemet signalai rodo, kad kariuomenė vėl įgauna patrauklumą: per pirmuosius du ketvirčius beveik 3 tūkst. jaunuolių pareiškė norą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą – 50 proc. daugiau nei 2023-aisiais. Daugiau kaip 60 proc. į profesinę karo tarnybą priimamų karių sudaro NPPKT baigę jaunuoliai, o Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija priėmė didžiausią pirmakursių skaičių per dešimt metų [3].

Šiemet įgyvendintos įvairios priemonės, skirtos karių motyvacijai ir gerovei: padidinti profesinės karo tarnybos atlyginimai, priedai už specialiąsias operacijas ir lauko pratybas, maitinimosi kompensacijos, suteiktos galimybės pratęsti tarnybą pasiekus išleidimo į atsargą amžių.

Be to, išplėstos karjeros galimybės, padidinti ribiniai vyresniųjų karininkų skaičiai ir daugiau karių gali ruoštis operacinio lygmens pareigoms užsienyje. Tokios priemonės ne tik stabilizuoja patyrusių karių gretas, bet ir skatina jaunuolius rinktis tarnybą kariuomenėje, todėl karių populiarumo mada galbūt gali sugrįžti.