Lietuvoje plinta nemaloni tendencija: viena po kitos griūna net ir stambios bei pelningai veikusios įmonės

Dramatiški pokyčiai Kauno rajono įmonėje: po akcininkų rokiruotės „Peraltis“ atleidžia pusę darbuotojų

Kauno rajone veikianti vienkartinių popierinių puodelių gamintoja „Peraltis“ pateko į dėmesio centrą – įmonė pranešė Užimtumo tarnybai apie planus atleisti daugiau nei pusę darbuotojų. Pasak tarnybos atstovės Mildos Jankauskienės, apie atleidimą įspėti 15 iš 25 darbuotojų, daugiausia – pakuotojai ir įrenginių operatoriai.

Kaip nurodoma, pagrindine to priežastimi esą tapo tai, kad darbuotojai atsisakė tęsti darbo santykius po to, kai gegužę visos įmonės akcijos atiteko naujam savininkui – Kelmės rajono įmonei „Ronelda“. Iki tol kontrolinį akcijų paketą valdė Audrius Šumauskas ir Vytautas Gykis [1].

Darbuotojų atleidimas suplanuotas laikotarpiui nuo liepos 20 iki rugsėjo 30 dienos. Ironiška, kad finansine prasme įmonė atrodo stabili – skolų nei „Sodrai“, nei VMI neturi, o pernai netgi uždirbo 53 tūkst. eurų pelno – 27 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Pajamos taip pat augo, pasiekdamos 3,6 mln. eurų.

Viena po kitos Lietuvoje bankrutuoja stambios bendrovės

Gegužės pabaigoje uostamiestis atsisveikino su viena gamybos įmone – pranešta apie smetalo konstrukcijų bendrovės „Baltic Construction Solutions Lietuva“ bankrotą bei visų 36 darbuotojų atleidimą. Nors įmonė dar pernai fiksavo 6,7 mln. eurų pajamų ir uždirbo beveik 19 tūkst. eurų pelno, Klaipėdos apygardos teismas pripažino ją nemokia – skolos viršijo 2,1 mln. eurų, o turto vertė siekia tik 640 tūkst. eurų. Be to, bendrovė nesumokėjo daugiau kaip 35 tūkst. eurų „Sodrai“ už darbuotojų socialines įmokas [4].

Šių metų balandį finansinės problemos pakirto ir Vilniaus inžinerinių sistemų įrengimo įmonę „Fazė“ – bendrovė bankrutuoja ir atleidžia visus 23 darbuotojus. Teismas, bendrovės darbuotojo prašymu, iškėlė jai nemokumo bylą, o vadovas Tomas Bareika tam neprieštaravo, pripažindamas, kad įmonė nebegyvybinga [2].

„Fazė“ darbuotojams skolinga per 83 tūkst. eurų atlyginimų, tiekėjams – per 260 tūkst. eurų, o bendras nuostolis pernai siekė beveik milijoną eurų. Įmonė taip pat įsivėlusi į teisinius ginčus ir turi skolų „Sodrai“ bei VMI, nors dar 2023-aisiais dirbo pelningai. Dabar jos turtas areštuotas, o bankroto procesui vadovaus administratorius „Emodus“.

Iš rinkos trauktis dar sausį nusprendė ir daugiau nei tris dešimtmečius Vidiškių kaime veikusi statybų įmonė „Meleksas“ – praradusi kvalifikuotus darbuotojus, negalėjusi tęsti saulės energetikos projektų ir kamuojama užsakymų stygiaus, ji paskelbė apie bankrotą [3].

Nors įmonės turtas viršijo 1 mln. eurų, o pajamos 2023 m. net išaugo, veikla liko nuostolinga – pernai patirta beveik 139 tūkst. eurų nuostolių. Įmonė kreditoriams skolinga daugiau nei 227 tūkst. eurų, o jos vadovas nebemato nei finansinių galimybių, nei perspektyvų tęsti veiklą.

Bankrotų banga Lietuvoje: griūna net žinomi restoranai ir milijonus generavusios įmonės

Lietuvoje ryškėja nemaloni tendencija – bankrutuojančių įmonių skaičius auga. Pirmąjį šių metų ketvirtį bankrotą paskelbė 270 įmonių – daugiau nei bet kuriais pastaraisiais metais tuo pačiu laikotarpiu, rodo „Creditreform Lietuva“ duomenys [5].

Ypač skaudžiai smogta maitinimo ir apgyvendinimo sektoriui – čia bankrotų padaugėjo net 71 proc. Tarp pasitraukusių – gerai žinomos vardinės įmonės: „Burokėlis ir krapas“ (valdžiusi picerijas „Jurgis ir Drakonas“, restoranus „Brooklyn Brothers“ ir „Detroito sesės“), „Saldi kava“ („Sugamour“, „Mollusca“) ir kauniečių pamėgtas „Pas Stanley“.

Nors kai kurios šių įmonių dar neseniai skaičiavo milijonines apyvartas ir pelnus, jas sužlugdė įsiskolinimai, ypač „Sodrai“ – vien „Sugamour“ savininkės skola siekė 128 tūkst. eurų. Bankrotų padaugėjo ir prekybos (13 proc.) bei statybų sektoriuose (9 proc.), o tarp jų – tokie vardai kaip „Grožio spektras“ ir „Unishop“, kurie dar 2023 m. dirbo pelningai.