Lietuvoje populiarėjant kremavimui, gali būti įteisintas ir pelenų išbarstymas jūroje ar upėse

Populiarėjant kremavimui, kyla problemų dėl pelenų išbarstymo

Lietuvoje kasmet populiarėja kremavimas, tačiau žmonės neturi kito pasirinkimo kaip tik kremuotus artimojo palaikus laidoti kapinėse ar saugoti kolumbariumuose. Dar galima juos išbarstyti kai kuriose kapinėse esančiuose kremuotų palaikų barstymo laukuose. Jei žmogus pareiškia savo paskutinę valią ir paprašo, kad po mirties artimieji jo pelenus išbarstytų jūroje, upėje ar kitoje jam brangioje vietoje, dažniausiai tokia valia lieka neišpildyta, nes tai draudžia Lietuvos įstatymai. Arba tai padaroma nebent nelegaliai. Tiesa, Lietuvos Respublikos Žmonių palaikų laidojimo įstatymas numato, kad kiekvienas pilnametis ir veiksnus asmuo turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka pareikšti valią (sutikimą ar nesutikimą) dėl savo palaikų kremavimo, tačiau praktikoje situacija yra kiek kitokia. Ji gali pasikeisti tik Seimui pakeitus minėtą įstatymą, kurio pataisas netrukus ketinama pradėti svarstyti.

Ne visi išreiškia norą būti palaidoti šeimos kapavietėse

Atlikus kremavimo paslaugą, įmonė pelenus išduoda laidojančiam ar jo įgaliotam asmeniui. Kremavimo įmonė privalo užpildyti kremavimo registravimo žurnale informaciją apie tai, kuriose kapinėse kremuoti palaikai bus laidojami (saugomi) [2].

Kremuoti žmogaus palaikai urnoje gali būti laikinai saugomi ir namuose ar kitose saugojimui tinkamose vietose. Tačiau kai kurie žmonės Anapilin iškeliavusio artimojo valią siekia išpildyti net nusižengdami šalyje vyraujantiems įstatymams: paslapčia barsto pelenus jūroje, mariose ar upėse, o tai kelia rimtų teisinių ir etinių problemų.

Taigi tam, kad velionio artimieji galėtų teisėtai išpildyti paskutinę mirusiojo valią, Seime kelią skinasi pataisa, kuria būtų leidžiama mirusiųjų pelenus išbarstyti Baltijos jūroje ir upėse. Seimas po pateikimo pritarė Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime nario Lino Jonausko įregistruotoms įstatymo pataisoms.

Jos suteiktų galimybę išbarstyti kremuotų mirusiųjų pelenus ne arčiau kaip 5 km nuo kranto Baltijos jūroje ir upėse, išskyrus miestus, gyvenamąsias teritorijas, pliažus.

Velionio paskutinė valia būtų įgyvendinama teisėtai

Netrukus Seime turėtų prasidėti įstatymo projekto svarstymas. Seimo narys L. Jonauskas viliasi, kad suteikus alternatyvias galimybes išbarstyti mirusiojo pelenus jūroje ir upėse, bus išvengta neteisėto pelenų išbarstymo viešosiose vietose [3].

„Atvejų, kai pažeidžiant galiojančius teisės aktus, norint išpildyti mirusiojo valią, kremuoti jo palaikai barstomi paplūdimyje, Pajūrio regioniniame parke, jo miškuose, ant Olando Kepurės ir kitose žmonių lankomose vietose tik daugėja", – teigia L. Jonauskas.

Seimo narys mano, kad galimybė išbarstyti mirusiųjų pelenus aiškiai reglamentuotomis aplinkybėmis, padėtų apsaugoti Pajūrio regioninį parką, viešąsias, žmonių lankomas vietas nuo plintančios praktikos nelegaliai barstyti mirusiųjų pelenus.

Tačiau, ekspertai pastebi, kad prieš priimant įstatymą, turi būti parengta griežta tvarka, pagal kurią asmenys privalės pranešti, kur ketina barstyti mirusiojo palaikų pelenus.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus specialistės Zinos Stankienės, Europoje nėra tokios praktikos, kad pelenai būtų barstomi bet kur: svarbu užtikrinti, kad leidus pilti pelenus į upes, toks vanduo nenutekėtų iki gyvenamosios zonos [4].

Siekiant išvengti nemalonumų, kai kurios šalys ėmėsi rimtų permainų. Pavyzdžiui, Vokietijoje įteisinus pelenų barstymą jūroje, imta gaminti specialias urnas, kurios yra bangų neišplaunamos į krantą ir suyrančios tiesiog vandenyje.

***

Lietuvoje kremavimas sparčiai populiarėja. 2020-ųjų „BERENT Research Baltic“ apklausos duomenys rodo, kad 73 proc. apklaustųjų velionio kremavimą vertina palankiai. Ankstesnis tyrimas, atliktas 2017-ais atskleidė, kad anuomet kremavimą teigiamai vertino tik 46 proc. lietuvių [1].