Lietuvoje – reikalavimas migrantams: klientus aptarnauti tik lietuviškai

Kurjeriai, barmenai ir kirpėjai klientus galės aptarnauti tik lietuviškai

Nuo 2026 m. sausio visi darbuotojai, tiesiogiai aptarnaujantys klientus – nuo kurjerių ir pavežėjų iki kirpėjų, baristų ir padavėjų – privalės bendrauti tik lietuvių kalba. Net ir ilgą laiką dirbę užsieniečiai, neįvaldę reikiamo lygio, gali prarasti galimybę aptarnauti klientus. Pokytis kelia klausimų apie pasiruošimą, mokymosi galimybes ir realią integraciją, todėl tiek verslui, tiek darbuotojams teks sparčiai prisitaikyti.

Įmonės jau pradeda ruošti darbuotojus naujiems reikalavimams: sudaromos sutartys su kalbų mokyklomis, siūlomi kursai ir testai. Darbuotojams, kurie nepasiekia nustatyto standarto, paslaugų teikimas laikinai sustabdomas, kol jie įgis reikiamų įgūdžių. Kalbos reikalavimai bus laipsniuoti: A1 lygis suteikia bazines frazes ir supratimą paprastose situacijose, o A2 – gebėjimą aiškiai paaiškinti paslaugą ir suprasti kliento poreikius [1].

Profesinis kontekstas lemia kalbos poreikį. Kurjeriams ir pavežėjams dažniausiai pakanka pagrindinių frazių, o grožio, sveikatos priežiūros ar maitinimo sektoriuose būtina platesnė leksika, saugos terminai ir techninės žinios. Mokymai turėtų būti pritaikyti profesijai, o skirtingi paketai leistų greičiau įsisavinti reikiamus įgūdžius.

Išmokti kalbėti lietuviškai – iššūkis?

Tačiau įgyvendinant tokią tvarką gali kilti ir keblumų. Nors savivaldybės, NVO ir privačios mokyklos plečia pasiūlą, nemokamos ar subsidijuotos grupės greitai užsipildo. Efektyviausi sprendimai – hibridiniai kursai, trumpi moduliai pagal profesiją ir derinimas su darbo grafiku, kad mokymasis būtų prieinamas visoje šalyje.

Ilgalaikėje perspektyvoje naujas kalbos standartas turėtų sumažinti nesusipratimų ir skundų skaičių, pagerinti klientų patirtį ir pasitikėjimą paslaugų teikėjais. Migrantams tai gali tapti integracijos tramplinu ir karjeros galimybių atveriančia sąlyga. Įmonėms – stabilumas, mažiau konfliktų ir didesnis klientų lojalumas.

Sėkmė priklausys nuo koordinuoto visuomenės, verslo ir valstybės darbo: pakankamos mokymosi pasiūlos, aiškių taisyklių, patikros mechanizmo ir tinkamo finansinio palaikymo.

Kaip tokį žingsnį vertina visuomenė?

Tuo tarpu dienraštis tv3.lt surengė apklausą kaip tokius pokyčius vertina patys gyventojai. Joje buvo prašoma pažymėti jaustuku savo poziciją dėl naujo kalbos reikalavimo Lietuvoje aptarnavimo sferoje dirbantiems užsieniečiams.

Vertinant palankiai buvo prašoma paspausti širdelę, nemanantiems, kad tai būtina – paspausti nykščio simbolį, o neturintiems nuomonės – nustebusį veidelį.

Rezultatas aiškus – net 2 tūkst. internautų paspaudė širdeles, 453 – nykščio simbolius ir vos 3 – nustebusius veidelius.

Lietuvoje gali būti 100 tūkst. migrantų – gerokai daugiau nei rodo oficialūs duomenys

Oficialiais duomenimis, Lietuva šiemet gali priimti apie 24 tūkst. užsieniečių, tačiau realus atvykusių migrantų skaičius šalyje gali siekti net 100 tūkst. Dalis jų dirba, nors nėra įtraukti į kvotas, todėl valstybės statistika neatspindi tikros situacijos darbo rinkoje ir socialinėje erdvėje.

Migracijos kvotos Lietuvoje jau beveik išnaudotos – dauguma darbo leidimų išduoti, o naujų prašymų priėmimas po kvotos užpildymo nebus vykdomas. Tokia situacija kelia iššūkių verslui, kuris priklauso nuo užsienio darbo jėgos, ir verčia ieškoti pusiausvyros tarp atvykėlių priėmimo ir vietos gyventojų darbo galimybių.

Plačiau apie tai galite skaityti čia:

Leidimas gyventi Lietuvoje – tik pramokus kalbą

Tuo tarpu dar liepos pabaigoje konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas pasiūlė, kad užsieniečiai, norintys pratęsti savo laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, turėtų išmokti lietuvių kalbą. Ši pataisa būtų reikšmingas žingsnis migracijos politikoje, nes šiuo metu tokio reikalavimo nėra. Kasčiūnas tikina, kad tai skatintų pagarbą valstybei ir stiprintų migrantų integraciją, o pats žingsnis yra dalis platesnės konservatorių krypties stiprinti valstybinę kalbą.

Gyventojų pastebėjimai rodo, kad kalbos barjeras paslaugų sektoriuje tapo opia problema. Vilniečiai dažnai susiduria su situacija, kai aptarnaujantis personalas kalba tik rusiškai arba anglų kalba, o gimtąja kalba susikalbėti sunku.