Lietuvoje „siaučia“ nepažabojami paaugliai: nesulaiko nei suaugę, nei pareigūnai

Paauglius traukia apleisti pastatai: save išreiškia laužydami baldus ir kitaip niokodami patalpas

Vilniuje plinta nauja paauglių pramogų mada. Ne – tai ne sporto būreliai ar kūrybinės stovyklos. Vis dažniau vaikai ir paaugliai veržiasi į apleistus pastatus – nuo senų dirbtuvių iki buvusių universitetų pastatų. Jie lipa per tvoras, laužia duris, landžioja po apleistas vietas – o kai kurie dar viską fiksuoja savo telefonais ir kelia į „TikTok“ ar dalinasi „Telegram“ grupėse.

Apleistų vietų mieste daug: nuo buvusių stovyklų iki senų universitetų pastatų. Patekti į vidų – nesudėtinga: langai neužkalti, durys išlaužtos, apsauga veikia ne visur. Kai kurie vaikai elgiasi organizuotai – veidus slepia po kaukėmis, susirašinėja grupėse, dalijasi koordinatėmis ir vaizdo įrašais socialiniuose tinkluose. Tokių turinio sklaida – papildoma paskata būti „kietam“ [1].

Ekspertai sako – kaltinti vien paauglius per lengva. Socialiniai darbuotojai atkreipia dėmesį į mieste trūkstamas nemokamas veiklas: sporto aikštelės išnuomotos, būreliai per brangūs. Paaugliai renkasi apleistus pastatus kaip prieinamą alternatyvą – ten jie jaučiasi laisvi, gali maištauti ar tiesiog pabūti su draugais.

„Surišti“ nepilnamečiams vandalams rankų būdų nėra, nes per brangu?

Tuo tarpu miesto tyrinėjimo entuziastai („urbex“) pabrėžia, kad tikrieji šio pomėgio šalininkai elgiasi atsakingai: nesulaužo, nesuteršia, palieka vietas tokias, kokias rado. Tačiau į šią veiklą įsitraukia vis daugiau taisyklių nepaisančių jaunuolių, todėl bendruomenės vis dažniau slepia informaciją apie lokacijas.

Kritikuojama ir kai kurių pastatų savininkų pozicija – esą saugumas per brangus, nors yra priemonių nuo įsilaužimų apsisaugoti. Kol nėra realios priežiūros, o viešos erdvės jauniems žmonėms nepritaikytos, situacija išlieka įtempta ir, vargu, ar netolimoje ateityje kas nors keisis.

Kauno daugiabučių siaubas: apsvaigę paaugliai niokoja turtą, o institucijos ieško sprendimų

Kaune daugėja nerimą keliančių atvejų, kai apsvaigę paaugliai siautėja daugiabučių kiemuose, niokoja turtą ir elgiasi agresyviai. Vienas ryškiausių incidentų įvyko V. Krėvės prospekte – paaugliai sulaužė automobilių užkardus, apgadino transporto priemonę, o sulaikymo metu viena mergina smurtavo prieš policijos pareigūnę. Nors žala akivaizdi, gyventojams jos niekas neatlygino [2].

Teisėsauga ir vaiko teisių apsaugos specialistai patvirtina – mieste veikia kelios nepilnamečių grupės, kurios nuolat daro teisės pažeidimus. Dauguma jų – iš šeimų, o ne iš globos namų. Su vaikais ir jų tėvais bandoma dirbti, siūloma pagalba, tačiau dalis paauglių jos atsisako. Vienam iš jų jau paskirtas suėmimas dėl pasikartojančių pažeidimų.

Didelė problema – teisinis ribojimas. Vaikai iki 14 metų už daugumą nusikaltimų negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tokiais atvejais taikomos tik priežiūros ar socialinės priemonės, kurios ne visada duoda rezultatų. Kol institucijos ieško ilgalaikių sprendimų, gyventojai jaučiasi nesaugūs ir palikti vieni spręsti pasekmes.

Vingiuota teisinė sistema

Lietuvoje auga nerimą kelianti vaikų nusikalstamumo banga: 2023 metais užregistruota 677 nepilnamečiai, įtariami nusikaltimais, – 46 daugiau nei metais anksčiau. Dažniausiai paaugliai įkliūva dėl vagysčių, smurto, narkotinių medžiagų laikymo, turto niokojimo ar viešosios tvarkos pažeidimų [2].

Šokiruoja atvejai, kai 16-mečiai dalinasi pornografiniu turiniu ar internetu perka psichotropines medžiagas, visiškai nesuvokdami, kad tai nelegalu. Advokatas Egidijus Kieras pabrėžia, kad vaikų nusikaltimų priežastis dažnai yra žinių stoka – jie nežino, kad paprasti veiksmai, pavyzdžiui, vaizdo įrašo persiuntimas, gali privesti prie policijos kratos ar baudžiamosios bylos.

Teismai nepilnamečiams taiko švelnesnes bausmes, siekdami ne nubausti, o perauklėti. Už nusikaltimus nuo 16 metų gali grėsti baudos, viešieji darbai, laisvės apribojimas ar net įkalinimas iki 10 metų, tačiau už sunkius nusikaltimus, tokius kaip nužudymas, atsakoma jau nuo 14 metų.

Baudžiamasis kodeksas leidžia atleisti nepilnamečius nuo atsakomybės, jei jie atsiprašo, atlygina žalą ir gailisi. Dėl šios praktikos įkalintų paauglių skaičius rekordiškai mažas – šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka tik 4 nepilnamečiai. Vis dėlto jaunesni nei 14 metų vaikai baudžiamosios atsakomybės išvengia, o už jų padarytą žalą atsako tėvai ar globėjai.

Ekspertai ragina skirti daugiau dėmesio vaikų švietimui, nes dauguma paauglių nesuvokia savo veiksmų pasekmių.