Lietuvoje siūlo leisti balsuoti nuo 16 metų: tikina, kad paskatins bendruomeniškumą

Balsavimo teisė nuo 16 metų – būdas pritraukti jaunimą prie politikos ir bendruomenės

Seime įvyko pirmasis Bendradarbiavimo su Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) parlamentinės grupės susitikimas, kuriame aptarti jaunimo iššūkiai ir pasiūlyta idėja leisti balsuoti savivaldos rinkimuose nuo 16 metų.

Seimo konferencijų salėje susirinko Seimo nariai, LiJOT prezidentas Umberto Masi, Jaunimo reikalų agentūros (JRA) vadovas Jonas Laniauskas ir jaunimo organizacijų atstovai. Diskusijoje aptarti jaunimo iššūkiai Lietuvoje ir Europoje: politinis dalyvavimas, psichologinės problemos ir pilietinio įgalinimo trūkumas.

„Balsavimo nuo 16 metų idėja – tai atsakas į jaunų žmonių atotrūkį nuo politikos ir bendruomenės,“ – sakė Seimo Bendradarbiavimo su LiJOT grupės pirmininkas Tomas Martinaitis.

Jo teigimu, toks žingsnis leistų jaunuoliams dar mokykloje įgyti politinio raštingumo įgūdžių ir sumažintų kartų atotrūkį. Siūlymas taikomas savivaldybių tarybų ir merų rinkimams, kur sprendimai tiesiogiai liečia vietos bendruomenes.

LiJOT prezidentas Umberto Masi pristatė sėkmingus pavyzdžius: Austrijoje, Estijoje ir Maltoje 16-mečiai jau balsuoja savivaldos rinkimuose. Akcentuota, kad 16 metų asmuo turi daug pareigų – gali dirbti, priimti sprendimus sveikatos srityje, atsako pagal baudžiamąjį kodeksą. Tad buvo klausiama, kodėl gi nesuteikus ir balso teisės? Pasak diskusijos dalyvių, šios kelios šalys rodo, kad ankstyvas įtraukimas skatina pilietinį sąmoningumą ir didina jaunimo pasitikėjimą demokratija.

Didėja palaikymas jaunimui, tačiau Lietuvos jaunuoliai vis dar neaktyvūs

JRA vadovas Jonas Laniauskas pateikė naujausius duomenis: Lietuva yra antra ES pagal jaunimo dalyvavimo organizacijose palaikymą, tačiau jaunimo politinis aktyvumas – vienas žemiausių. Politinės Galios Indeksas (PGI) atskleidžia, kad jauniausi piliečiai (iki 24 m.) turi mažiausią politinę galią. J. Laniauskas pabrėžė, kad 2024 m. matomi pozityvūs pokyčiai, bet lieka dar daug darbo, norint, kad jaunimas būtų išties įsitraukęs į politiką.

Jaunimo baimės – finansinės autonomijos trūkumas ir psichologinės problemos. Pastarosios Lietuvoje – vienos didžiausių ES, o tai daro įtaką ir politiniam įsitraukimui. Tik 4 proc. jaunimo priklauso nevyriausybinėms organizacijoms, o 80 proc. niekada nedalyvavo tarptautinėse neformaliojo ugdymo veiklose.

Buvo pažymėta, kad savivaldybės vis labiau investuoja į jaunimo veiklas. Didėja finansavimas savanorystei, darbo su jaunimu sistemoms, siekiama įteisinti jaunimo darbuotojo profesiją. Tai žingsnis į priekį, tačiau susitikimo dalyviai pabrėžė, kad to nepakanka – jaunimo centrų, programų tinklas turi plėstis, o tarptautinis dalyvavimas – augti.

Diskusijos metu sutarta, kad pilietiškumo ugdymas Lietuvoje turi keistis. Reikia reformuoti pilietiškumo ugdymą, kad jis augintų sąmoningus ir bendruomeniškai veiklius jaunus žmones. Tikslas – kad Pilietinės galios indeksas augtų visiems jauniems žmonėms, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties ar gyvenamosios vietos.

Parengta pagal Lietuvos Respublikos Seimo informaciją.