Lietuvoje vieši ir veiklos 50-metį mini antropologė B. Galdikas

B. Galdikas mini reikšmingą veiklos jubiliejų

Mokslo pasaulyje Birutės Galdikas vardas niekam nėra naujovė. Šiemet sueina lygiai pusė šimto metų nuo 1971-ųjų, kai prof. B. Galdikas Indonezijoje, Borneo saloje, Tandžungputingo nacionaliniame parke įkūrė pirmąjį orangutangų stebėjimo centrą. Nuo tada ji žinoma kaip didžiausia primatų ir orangutangų gerovės sergėtoja, viena pirmųjų, paskatinusių ir kitus mokslininkus tyrinėti šią rūšį.

Ji yra parašiusi ne vieną svarbų mokslinį darbą, iki šiol dėsto Simono Fraserio universitete Kanadoje ir tęsia savo gamtosauginę veiklą Tandžungputingo nacionaliniame parke. Apie mokslininkės gyvenimą yra išleistos kelios knygos, kurios išverstos į dešimtis skirtingų kalbų, sukurti dokumentiniai filmai, jos veidas puikavosi ir ant populiariojo „National Geographic“ žurnalo viršelio [1].

Vis tik didžiausias, jos karjerą nulėmęs posūkis įvyko 1971-ais. Būtent šiais metais B. Galdikas kartu su dar dviem mokslininkėmis Jane Goodall ir Dian Fossey tapo primatų tyrinėjimui skirtos grupės „The Trimates“ narėmis. Šią grupę subūrė žymus paleoantropologas, profesorius Louis Leakey. Nors D. Fossey žuvo 1985-ais Ruandoje, kovodama už kalnų gorilų išsaugojimą, likusios dvi „The Trimates“ narės iki šiol tęsia savo veiklą.

Mokslininkės skatina pasaulį atsigręžti į gyvosios gamtos išsaugojimo reikšmę. Prieš daug dešimtmečių, dar 1980-ais, B. Galdikas savo paskaitose akcentavo ŽIV atsiradimo sąsajas su atogrąžų miškų naikinimu Afrikoje. Mokslininkė ir šiandien neabejoja, jog dabartinės pasaulinės pandemijos krizė yra natūraliosios gyvosios gamtos naikinimo padarinys [2].

Profesorė palaiko glaudų ryšį su Lietuvos akademine bendrove

Lietuvoje viešinti mokslininkė savo veiklos 50-mečio proga Vytauto Didžiojo universitete (VDU) skaitė viešą paskaitą bei dalyvavo Pasaulio lietuvių bendruomenių forume, savo moksliniais tyrimais dalinosi su VDU Gamtos mokslų fakulteto doktorantais, taip pat spėjo susitikti su VDU studentais iš Indonezijos.

Mokslininkės ryšiai su VDU nėra atsitiktiniai: ji yra šios mokymo įstaigos garbės daktarė. Įdomu ir tai, kad VDU nominavo prof. B. Galdikas ir jos kolegių J. Goodall ir D. Fossey fondą Nobelio taikos premijai – „už tai, kad savo gyvenimus jos paskyrė didžiųjų beždžionių tyrinėjimui, bioįvairovės išsaugojimui, aplinkosaugai, moterų lygybei ir tam, kad įkvėptų jaunimą saugoti mūsų planetą“.

Dalyvaudama akademinės bendruomenės renginiuose, vizito Lietuvoje metu mokslininkė spėjo susitikti ir su šalies vadovu Gitanu Nausėda. Susitikime buvo diskutuojama apie naujausius aplinkosaugos iššūkius, paliesta ir opi pandemijos tema, kalbėta apie ryšį tarp žmogaus ir ekosistemų.

Buvo atkreiptas dėmesys ir į menką mūsų šalies paramą mokslininkams. Prezidentas patikino pašnekovę, kad plėtros planuose yra galimybė didinti dėmesį ir finansavimą moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai. Tuo tarpu B. Galdikas akcentavo, kad siekiant geresnio mokslo finansavimo, svarbi ne tik valstybės, bet ir atskirų piliečių parama.

Profesorė negaili kritikos pasaulio politikos lyderiams

Kalbėdama dabar itin aktualia klimato kaitos tema, profesorė akcentuoja paviršutinišką politikų požiūrį. B. Galdikas teigia:

„Politikai labiau susirūpinę tuo, kas už juos balsuos. Jie iš tiesų ne taip rūpinasi klimato kaita, kaip kad turėtų rūpintis aplinkosaugos klausimais. Jauni žmonės galvoja apie ateitį ir mato, kokia ateitis laukia, kad ji išties bus katastrofiška, jeigu nepakeisime savo elgesio" [3].

Mokslininkė nevengia kalbų ir apie Lietuvos aplinkosauginę situaciją ir pabrėžia, kad ši šalis pasižymi giliu istoriniu ryšiu su mišku, gamta, todėl šioje srityje turėtų daryti daugiau. Profesorė teigia:

„Lietuva turėtų saugoti miškus. Jei pažiūrėtume į sengires, kurių Lietuvoje vis dar yra mažiau nei vienas procentas tarp saugomų miškų... Ir apskritai, jeigu pažiūrėtume, kiek miškų išlikę Lietuvoje, tai yra apie 30 procentų. Didžioji dalis – iškertami, naikinami. O kaimyninėse valstybėse – Latvijoje, Estijoje – 60 procentų miškų yra išsaugota", – teigia B. Galdikas [4].

Taip profesorė atkreipia dėmesį į opią kertamo Punios šilo problemą. Mokslininkė apsilankė šile ir teigė, kad pamatytas vaizdas tuo pačiu ir gniaužia kvapą, ir liūdina.

Birutė Marija Filomena Galdikas gimė 1946-ais Vysbadene, Vokietijoje, lietuvių išeivių šeimoje. Šeima Vokietijoje neužsibuvo ir pasitraukė į Kanadą. Ten B. Galdikas 1966-ais baigė psichologijos studijas Vankuverio universitete, vėliau persikėlė į Los Andželą kur studijavo antropologiją.

B. Galdikas niekuomet nepamiršo savo ryšio su Lietuva. Ji aktyviai dalyvauja šalies akademiniame gyvenime, skaito paskaitas, dalinasi savo atliktais tyrimais. Ji yra sulaukusi ne vieno prestižinio apdovanojimo: Jungtinių Tautų pasaulinės premijos, E. Bauerio Žemės didvyrės premijos, PETA humanitarinė premijos, Tylerių aplinkos apsaugos premijos ir aukso medalio. 2010-ais, liepos 6-ąją, Valstybės dienos proga, prezidentė Dalia Grybauskaitė profesorę apdovanojo Lietuvos valstybės Ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“.