Lietuvos automobilių rinka – ar kris kainos?

Naudotų automobilių paklausa Lietuvoje sumažėjo, o tai lemia ir aukštesnes kainas

Svajojantys apie naują transporto priemonę savo kieme greičiausiai taip ir liks dar šiemet svajoti arba turės plačiai praverti pinigines, mat prognozuojama, kad pernai apie 20 procentų augusios naudotų automobilių kainos kol kas išsilaikys aukštos. Tuo tarpu vis labiau į kelius integruojant elektromobilius, juos įpirkti dėl aukštos kainos gali ne kiekvienas, o ir pasiūla dar ganėtinai skurdi, todėl vairuotojai vis dar verčiau renkasi benzinu ar dyzeliu varomus automobilius. Dėl šios priežasties įsisukama į „užburtą ratą“, kai elektromobilių kaina išlieka aukšta dėl vis dar sąlyginai menkos jų paklausos.

Naudotų automobilių pardavėjai prognozuoja, kad šiemet ne pirmos jaunystės automobilių kainos taip pat išsilaikys aukštos dėl menkos naujų automobilių pasiūlos, kuri ir toliau mažėja visoje Europoje.

„BRC Autocentro“ pardavimų vadovas Zbignev Podskorbis atkreipė dėmesį, kad praėjusiais metais Vokietijoje parduodami naudoti automobiliai pabrango 20 proc., nors pagal rinkos dėsnius turėjo bent 10 proc. atpigti, tačiau dėl sumažėjusios naudotų automobilių pasiūlos, pasak jo, kainos ir toliau linkusios pūstis [1].

Anot Z. Podskorbio, besilaikančioms naudotų automobilių kainoms ir toliau daro įtaką tai, kad pastebima vis labiau mažėjanti naudotų, o ypatingai brangesnių (virš 30 tūkst. eurų) automobilių paklausa.

Specialistas pastebėjo, kad naudotų automobilių rinką Lietuvoje paveikė ir Ukrainoje prasidėjęs karas, kai buvo pastebimas prekybos visureigiais suaktyvėjimas, mat atklydo nemažai pirkėjų iš Rytų šalių ir Baltarusijos.

„BRC Autocentras“ skelbia pernai į Ukrainą pardavęs 4 kartus daugiau automobilių nei ankstesniais metais.

Lemiamą smūgį elektromobiliams sudavė aukštos elektros ir pačių transporto priemonių kainos

Tačiau augančios benzino ir dyzelino kainos Lietuvos vairuotojams dar nėra pakankama priežastis persėsti prie elektromobilio vairo, mat bet kokiu atveju, nors ir taršius, bet dyzelinius automobilius išlaikyti yra pigiau.

Z. Podskorbis pastebėjo, kad jei pirkėjas nori konkretaus modelio, dažniausiai esą net nežiūri į tai, kad automobiliui taikomas didesnis registracijos mokestis, kuris yra apskaičiuojamas pagal jo taršumą [1].

Netaršiais arba mažiau taršiais automobiliais Lietuvoje laikomos transporto priemonės, kurių nustatytas išmetamo anglies dioksido kiekis neviršija 130 g/km.

Menkstantį susidomėjimą elektromobiliais, pasak Z. Podskorbio, lėmė ir brangusi elektros energija.

„Nuo 2022 m. paskutinio ketvirčio atsirado ženklų, kad naujų automobilių rinka pamažu atsigauna, tačiau greito grįžimo į „senas vėžes“ kol kas neverta tikėtis – auganti infliacija, energetikos krizė ir kiti geopolitiniai veiksniai vis dar gali neigiamai paveikti naujų automobilių paklausą. Dėl šios priežasties naudotų automobilių paklausa bei kainos neturėtų mažėti iki šių metų vidurio“, – prognozavo Z. Podskorbis [1].

Aukštas elektromobilių kainas lemia technologijos ir baterijų kaina

„Statista“ duomenimis, 2010 metais pasaulyje buvo mažiau nei 20 tūkst. automobilių, o 2021 m. šis skaičius jau perkopė ir 11 milijonų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pasaulyje yra beveik 1,5 milijardo automobilių, elektromobilių jų gretose yra vis dar per mažai [2].

Natūralu, kad vairuojančių sąlyginai netaršias transporto priemones gretos auga ganėtinai vangiai, kai šie automobiliai reikalauja didesnių investicijų juos įsigyjant nei varomus benzinu ar dyzeliu.

Tačiau aukštos elektromobilių kainos pagrinde vyrauja dėl kelių priežasčių: dažnai skiriasi tokių automobilių gamybos metu taikomos technologijos ir inžineriniai sprendimai, didesni gamybos kaštai (kadangi elektromobilių paklausa vis dar maža), brangios baterijos (priklausomai nuo transporto priemonės modelio kainuoja tarp 4 ir 20 tūkst. eurų).

Gyventojai šiemet nenusiteikę išlaidauti nebūtiniems pirkiniams

Apie atsigausiančius automobilių pardavimus taip pat neskubama kalbėti ne tik dėl vis dar neatsigavusių naujų transporto priemonių gamybos pajėgumų, bet ir dėl gyventojų pasiryžimo taupyti nebūtinųjų pirkinių sąskaita [3].

Sausį Medicinos banko iniciatyva vykdyta gyventojų apklausa atskleidė, kad dėl lėtėjančios ekonomikos 40 proc. apklaustųjų planuoja mažinti savo išlaidas pramogoms, sveikatinimui, grožio procedūroms ir atsisakyti nebūtinųjų pirkinių.

Medicinos banko Verslo tarnybos direktoriaus Juliaus Ivaškos teigimu, gyventojų elgesys keičiasi sulig ekonomine situacija – kai ji suprastėja, žmonėms esą svarbiausia tampa patenkinti savo bazinius poreikius pasirenkant taupyti nebūtinų pirkinių ir paslaugų sąskaita.

Apie menkstančius pardavimus byloja ir 2022 m. paskutinįjį ketvirtį fiksuota 1,2 proc. mažesnė Lietuvos mažmeninės prekybos apyvarta nei buvo ankstesnį ketvirtį ir 3,5 proc. mažesnė nei prieš metus [3].

J. Ivaška pastebėjo, kad toks gyventojų taupymas nebūtinai reiškia mažėjančią perkamąją galią – jis esą gali būti nulemtas gyventojų sprendimo kaupti didesnį finansinį rezervą nenumatytiems atvejams.

Apklausa parodė, kad šiemet 35 proc. gyventojų didesnius pirkinius planuoja atidėti vėlesniam laikui. Tarp tokių gyventojų buvo daugiausiai aukštesnio išsimokslinimo, mažiausių pajamų respondentai, rajonų centrų ir kaimo gyventojai.

Nestabili ekonominė situacija jau kirto arba dar tik kirs per gyventojų pasirinkimus poilsiauti – 28 proc. respondentų šiemet pareiškė planuojantys rinktis kuklesnes atostogas arba jų atsisakyti visai. Tarp tokių daugiausiai buvo 26-45 metų, žemesnio išsimokslinimo apklaustųjų.

Tuo tarpu 25 proc. apklaustųjų pareiškė ketinantys atidėti mažiau pinigų taupymui.