Lietuvos BVP auga, tačiau jau greit galime kristi žemyn

BVP augimą stabdo prastas šiųmetis derlius

Dar prieš kelias savaites Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paskelbė Pasaulio ekonomikos apžvalgą, kurioje buvo teigta, kad dėl vykstančių vakcinacijos procesų, pasaulio ekonomika atsigauna. TVF pateikė prognozę, kad jau šiais metais globali ekonomika augs 6, o kitais metais – 4,9 proc. [1]

Remiantis Lietuvos ekonomistų duomenimis, panašias 6 proc. augimo tendencijas išlaiko ir Lietuva. Skelbiama, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat metu pernai, augo 4-6 proc. Tyrime dalyvavo 6 Lietuvos ekonomistai ir jų nuomonės išsiskyrė: vienas ekspertas nurodė, kad BVP augo 4 proc., du – 4,5 proc., po vieną mano, jog ūkis augo 5 ir 6 procentais.

Specialistai akcentuoja, kad tokį augimą įtakoja pramonė, eksportas bei išaugęs vartojimas. Vis dėlto, akivaizdu, kad BVP augimą neigiamai paveikė šiuo metu stringanti inžinerinė statyba bei kuklus javų derlius. Kaip teigia „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis, prastas šiųmetis javų derlius BVP augimą pristabdė puse procentinio punkto:

„Bet tai nereiškia, kad žemdirbių kišenės patuštėjo – į dešimtmečio aukštumas pakilusios daugelio grūdų kainos turbūt leido pasiekti ir rekordines pajamas“, – kalba ekspertas [2].

Jis pažymi ir tai, kas probleminių sektorių Lietuvoje šiuo metu beveik nėra. Didžioji dalis problemų gali būti siejamos ne su menka paklausa, bet su pasiūlos trūkumu. Būtent kalbant apie paklausą, ekspertai beveik sutartinai akcentuoja NT sektorių. Pažymima, kad pastaruoju metu sparčiai augo gyvenamosios statybos apimtys.

Tiesa, negyvenamųjų pastatų statyba augo vos 1 proc., o inžinerinių statinių sumenko 4 proc. Kaip teigia bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, dėl to kaltas gali būti valstybės investicijų perstumdymas, tad teigiamo poveikio dar reikėtų palaukti.

Didžiausias postūmis – apdirbimo pramonėje ir eksporte

Šalies ekonomistai vieningai sutaria, kad trečiąjį ketvirtį svarbiausias šalies ekonomikos augimo veiksnys buvo gamyba. Didžiulės paklausos susilaukė apdirbamoji gamyba, kuri išliko populiari net ir sutrikus pasaulinei tiekimo grandžiai. Komunikacijos agentūros „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, tarp BVP augimą lemiančių veiksnių išskyrė eksportą. Pažymima, kad vasaros laikotarpiu Lietuvos gamintojai turėjo itin daug užsakymų.

Manoma, kad prie BVP augimo prisidėjo ir transporto sektorius, kuriame augo krovinių vežimas automobiliais. Pastebėtas ir akivaizdus apgyvendinimo, maitinimo, kultūros sektorių atsigavimas. Vasaros laikotarpiu galioję laisvesni ribojimai ir optimizmas, kartu su palankia finansine situacija ir pajamomis paskatino įspūdingą mažmeninės prekybos augimą ir paslaugų verslo atsigavimą.

Vis tik, jau dabar aišku, kad ateinantį ketvirtį prekybos rezultatai bus nuviliantys būtent dėl galimybių paso įvedimo. „Google“ duomenys rodo ryškų pirkėjų srautų į prekybos tinklus sumažėjimą antrąją rugsėjo pusę:

„Iki galimybių paso įvedimo Lietuvos gyventojų srautas į prekybos tinklus Lietuvoje siekė maždaug tokį pat lygį, kaip ir prieš Covid pandemiją“, – teigia ekonomistas A. Izgorodinas.

Anksčiau pateikta TVF prognozė numatė, kad tolesnę Lietuvos ekonomikos plėtrą ir toliau lems pasaulinis pandeminės padėties valdymas, vidaus paklausa ir į eksportą orientuotų veiklų raida. Vis tik, pažymima, kad lemiamą poveikį ekonomikos aktyvumui tebedarys pandemijos mastas ir prisitaikymas prie jos tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse. Taigi, ekonominei situacijai įtakos turi ir valdžios priimami pandemijos valdymo sprendimai.

Ateinantį ketvirtį neišvengsime infliacijos

Prognozės ateinančiam ketvirčiui nėra itin pozityvios. Nors didelę įtaką turės tolimesnė pandemijos valdymo situacija, ekspertai spekuliuoja, kad BVP augimas tikriausiai sumažės. Tai gali nulemti ir energetikos krizė, infliacija bei pašliję santykiai su Kinija. Daug nulems ir tai, ar Lietuvai pavyks išvengti karantino ir visiško užsidarymo [3].

Jau dabar fiksuojama auganti infliacija pirmiausia pakenks privataus vartojimo augimui. Ekonomistas A. Izgorodinas teigia, kad vidaus rinkoje didelė problema taps įsibėgėjusi infliacija, kuri suvalgys gyventojų santaupas. Vis dėlto, anot „Luminor“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico, BVP prognozavimą apsunkina kai kurie ketvirtiniai Lietuvos ekonomikos rodikliai, kurių sąsaja su kitais pagrindiniais makroekonominiais indikatoriais pastaruoju metu sumenko.

Savo išvadas anksčiau pateikęs TVF taip pat pabrėžia, kad infliacija paskutiniu metu augo kiek sparčiau, nei tikėtasi. Geriausiu atveju, situacija normalizuosis kitais metais. Infliacijos šuoliui daugiausiai įtakos padarė išaugusios žaliavų kainos bei neatitikimus tarp visuminės pasiūlos ir paklausos sukėlę tiekimo grandinių sutrikimai. TVF skaičiavimais, šiais metais Lietuvoje infliacija sieks 3 proc., o kitais metais – 2,8 procento.