Baltijos šalys ruošiasi blogiausiam scenarijui: elektros tinklų operatoriai vienija pajėgas

Audros ir ekstremalūs orai skatina Baltijos šalių operatorius vienyti pajėgas

Stiprėjančios audros, gausus snygis ir vis dažniau pasitaikantys ekstremalūs orų reiškiniai Baltijos šalyse tampa rimtu iššūkiu elektros tinklų patikimumui. Tokios situacijos gali palikti tūkstančius gyventojų be elektros, o vieno operatoriaus turimų pajėgumų ne visuomet pakanka greitai pašalinti didelio masto gedimus.

Siekdami geriau pasirengti tokioms krizėms, Lietuvos elektros skirstymo sistemos operatorius ESO ir Latvijos „Sadales tīkls“ pasirašė ketinimų protokolą dėl glaudesnio bendradarbiavimo [1].

Susitarimas numato glaudesnį keitimąsi ekspertinėmis žiniomis, gerąja praktika bei techniniais ištekliais. Abi bendrovės tikisi, kad toks bendradarbiavimas padės greičiau reaguoti į ekstremalias situacijas, efektyviau organizuoti avarinių gedimų šalinimą ir sutrumpinti laiką, per kurį elektros tiekimas atkuriamas gyventojams bei verslui.

Patirtis rodo, kad krizėms įveikti reikia bendrų sprendimų

ESO vadovas Renaldas Radvila pabrėžia, kad elektros skirstomųjų tinklų atsparumas šiandien yra ne tik energetikos sektoriaus, bet ir nacionalinio saugumo klausimas. Anot jo, pastaraisiais metais Baltijos šalyse kilusios audros parodė, jog stichinių nelaimių mastas gali viršyti vieno operatoriaus techninius ir žmogiškuosius pajėgumus. Todėl galimybė prireikus pasitelkti kaimyninės šalies specialistus, techniką ar sukauptą patirtį leis greičiau atkurti pažeistą infrastruktūrą ir sumažinti elektros tiekimo sutrikimų trukmę.

Panašios nuomonės laikosi ir „Sadales tīkls“ valdybos pirmininkas bei generalinis direktorius Sandis Jansons. Jo teigimu, Baltijos regiono elektros tinklai susiduria su tais pačiais klimato kaitos keliamais iššūkiais, todėl glaudesnė partnerystė suteiks galimybę ne tik efektyviau valdyti krizes, bet ir kartu ieškoti ilgalaikių sprendimų, kurie didintų tinklų atsparumą ateityje.

Ketinimų protokole numatyta, kad visa tarpusavio pagalba bus grindžiama savanoriškumo principu ir teikiama tik tiek, kiek tai netrukdys kiekvienam operatoriui užtikrinti patikimą elektros tiekimą savo šalies vartotojams. Taip pat palikta galimybė ateityje bendradarbiavimą detalizuoti papildomais susitarimais, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės teisės aktus bei viešųjų pirkimų tvarką.

Tinklų modernizavimas išlieka vienu svarbiausių prioritetų

Be regioninio bendradarbiavimo, ESO ir toliau daug dėmesio skiria elektros tinklo modernizavimui. Bendrovė investuoja į skaitmenizaciją, infrastruktūros atnaujinimą ir sprendimus, kurie padeda mažinti gedimų skaičių bei didina elektros tiekimo patikimumą.

Viena svarbiausių investicijų krypčių – oro elektros linijų keitimas požeminiais kabeliais. Kasmet jų paklojama apie 700 kilometrų, o sukabeliuoto tinklo dalis jau siekia 38 proc. viso tinklo. Tokie sprendimai leidžia sumažinti oro sąlygų daromą poveikį elektros infrastruktūrai, todėl gedimų tikimybė mažėja, o jų šalinimas tampa paprastesnis.

Šiuo metu ESO aptarnauja apie 1,9 mln. privačių ir verslo klientų, prižiūri beveik 135 tūkst. kilometrų elektros tinklų ir beveik 10 tūkst. kilometrų skirstomųjų dujotiekių. Bendrovė pabrėžia, kad nuoseklios investicijos į tinklų atsparumą ir bendradarbiavimas su regiono partneriais yra vienos svarbiausių priemonių, siekiant užtikrinti patikimą elektros tiekimą augančių klimato kaitos ir energetinio saugumo iššūkių akivaizdoje.