Lietuvos Konstitucinis teismas kerta II pensijų pakopai: tai antikonstituciška

Lietuvos Konstitucinis teismas II pensijų pakopos veikimą įvardijo nekonstitucišku

Kalbos dėl to, kad Lietuvoje pensijų kaupimo sistema yra taisytina, verda jau seniai. II pensijų kaupimo fondo tvarką priėmę „valstiečiai“ pripažįsta padarę klaidų ir bandė jas ištaisyti, tačiau tam pasipriešino valdantieji ir jiems pastaruoju metu uoliai palankumo ženklus žarstantys socialdemokratai. Tačiau darbar, atrodo, sukti uodegos nebėra kur – Konstitucinis teismas pareiškė kad tai, jog žmonėms nesudaryta galimybė savo kauptas lėšas išsiimti anksčiau laiko, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Lietuvos Konstitucinis teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalis tiek, kiek joje nenustatyta, kad pensijų kaupimas baigiasi, kai jis nutraukiamas pensijų fondo dalyvio iniciatyva dėl svarbių priežasčių, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Taip pat su konstitucija nesuderinama pensijų kaupimo įstatymo 1 straipsnio 5 dalis [1].

Šiuo metu pensijų kaupimo įstatyme nurodyta, kad pensijos kaupimas baigiasi, kai dalyvis sukanka senatvės pensijos amžių ir pagal pensijos išmokos sutartį jam išmokama visa pensijų išmoka, kai dalyvis miršta, kai teismo sprendimu pensijų kaupimo sutartis pripažįstama negaliojančia bei kai,Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymo nustatyta tvarka, dalyvio vardu sukauptos piniginės lėšos pervedamos į Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemą [2].

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.

G. Nausėda sako, kad pensijų kaupimo sistemą keisti reikėjo anksčiau

Šalies prezidentas Gitanas Nausėda dar šį rudenį buvo pateikęs siūlymą bent kiek atlaisvinti antrosios pakopos pensijų kaupimo sąlygas. Manytina, kad prievartinis kaupimas pensijai yra vienas iš faktorių, dėl ko gyventojai labai skeptiškai vertina tokį dalyką. Todėl prezidentas, siekdamas padidinti gyventojų pasitikėjimą ir norą geranoriškai dalyvauti pensijų kaupime, pasiūlė suteikti žmonėms teisę vieną kartą per kaupimo laiką gauti iki 25 proc. jo sukaupto pensijų turto dydžio išmoką.

Taip pat jis siūlė, kad asmenys turėtų 3 mėn. laikotarpį, per kurį nuspręstų, ar tikrai nori ir toliau kaupti pensijai, o jei apsisprestų, kad to nenori – galėtų visai to atsisakyti.

Prezidentas siūlė ir didinti amžių asmenų, kurie įtraukiami į pensijų kaupimą. Dabar įtraukiami visi asmenys nuo 18 metų, tačiau tiesa tokia, kad tokio amžiaus jaunuoliai neretai dar mokosi bendrojo lavinimo mokyklose arba studijuoja pirmame kurse. Darbą dirba tam, kad pajėgtų išsilaikyti studijuodami, tad jiems tuo metu svarbus kiekvienas euras, o ir žinių apie kaupimą pensijai jie turi nepakankamai [3].

Tačiau Seimas tam nepritarė. Dėl to prezidentas dabar jau gali durti pirštu ir sakyti „o ką aš jums sakiau“.

„Man tenka apgailestauti, jei Seimas nebūtų pasidavęs kažkokiems politiniams konjunktūriniams vėjams ir pritaręs mano dar prieš gerą pusmetį teiktam pasiūlymui dėl galimybės vieną kartą per kaupimo laikotarpį esant svarbioms sąlygoms išimti iki 25 proc. sukauptų lėšų, tai šiandien tiesiog būtume jau šį projektą turėję įgyvendintą ir jis būtų daliai žmonių palengvinęs gyvenimą“, – sakė G. Nausėda [4].

Socialdemokratai ir konservatoriai pensijų įstatymo keitimo siūlymui nepritarė

Po prezidento pateikto siūlymo klausimas buvo svarstomas Seime. Tačiau palaikymo nesulaukė, nors, tiesa, nedaug trūko, kad sprendimui būtų pritarta.

Prezidento siūlymui pritarė 49 politikai, prieš buvo 15, susilaikė 42. Ne visiems Seimo nariams toks balsavimas pasirodė normalus – o sprendimas susilaikyti arba balsuoti prieš palydėtas replikomis apie visišką politikavimą.

„Noriu į socdemus kreiptis: socdemai, tiek daug kalbate apie pertvarką pensijų fonduose. Jūsų šešiais balsais, kurių čia nėra, būtų praėjęs projektas. Tai: darbais, o ne žodžiais“, – sakė demokratas Linas Kukuraitis.

Vis dėlto valdantieji rėžė, kad kaupimas pensijai yra pinigų taupymas labai aiškiam tikslui, o leidimas išsiimti pinigus anksčiau laiko reikštų, kad pensijos kaupimas nelabai kuo skiriasi nuo „taupomosios kasos“.

„Taupymui turime kitus instrumentus. Ar tikrai tikslinga leisti išsiiminėti? Ar neturėtume judėti priešinga kryptimi?“, – sakė laisvietė Monika Ošmianskienė [5].

Tiesa, kai kurie konservatoriai sakė, kad pensijų kaupimo sistema galėtų būti keičiama, tačiau ne iš esmės. Visgi buvo laikomasi nuomonės, kad pensijų fondai turi būti stabilūs ir netapti kaupiamosiomis sąskaitomis, mat, esą, galint pinigus išsiimti bet kada, pensijų fondas gali netekti jokios prasmės.

Širinskienė pripažino, kad pensijų kaupimo reformoje paliko klaidų

2018-ųjų birželį pensijų kaupimo reforma buvo patvirtinta valdančiųjų „valstiečių“ balsais. Tačiau, pasak buvusios „valstietės“, dabar Seimo Lietuvos regionų frakcijos narės Agnės Širinskienės, nuo to laiko daug kas pasikeitė, klaidas reikia pripažinti ir ištaisyti.

„Kai kuri teorinį modelį, tai gali atrodyti gražiai ir mes tuomet buvome užtikrinti ir patikinti, kad visus žmones pakvies ir informuos laiškai, žmonės turės realią galimybę atsisakyti kaupimo. Dabar aiškėja spragos, kad laiškų įteikimas vyksta taip, kad žmogus apie laišką nesužino, o sužino, kad yra įtraukiamas ir nuskaičiuojami pinigai. Kitas dalykas, tokios ekonominės situacijos L. Kukuraičio laikais buvo neįmanoma suprognozuoti. Tuo metu nebuvo nei pandemijos, nei ekonominės krizės ir kitų pokyčių, kurie lemia ir tam tikrą indėlių nuvertėjimą, dėl ko, aš manau, neapsimoka kaupti <...>. Bet visi padaro reguliavimo klaidų, laikas tas klaidas parodo <...>, yra protinga jas pripažinti“, – teigė A. Širinskienė [6].