Lietuvos miestuose – 665 elektriniai autobusai, o iki 2029 m. planuojama įsigyti dar 753

Europos Sąjungos investicijos jau keičia Lietuvos miestų judumą: plečiamas elektrinis viešasis transportas, tiesiami dviračių takai, atnaujinama susijusi infrastruktūra, o pokytis vertinamas kaip nuosekli visos susisiekimo sistemos pertvarka, o ne atskiros priemonės.

Elektriniai autobusai tapo vienu ryškiausių miestų judumo pokyčių

2025 m. duomenimis, Lietuvos miestuose jau kursuoja 665 elektrinės viešojo kelių transporto priemonės, o jų dalis sudaro apie 21 proc. viso viešojo transporto parko. Susisiekimo viceministrė Akvilė Danielė sako, kad šis augimas mažina oro taršą ir triukšmą, gerina gyvenimo kokybę miestuose bei didina viešojo transporto patrauklumą gyventojams. Pasak A. Danielės, toks pokytis nebūtų įmanomas be Europos Sąjungos finansavimo. Iš ES fondų investicijų programos ir plano „Naujos kartos Lietuva“, finansuojamo „NextGenerationEU“ lėšomis, viešojo transporto parkui atnaujinti numatyta apie 239 mln. eurų. Už šias lėšas 2023-2029 m. laikotarpiu sudaryta galimybė įsigyti 753 netaršius, alternatyviaisiais degalais varomus autobusus. Viceministrės teigimu, elektrinės transporto priemonės ir jų infrastruktūra reikalauja didelių investicijų, todėl ES finansavimas leidžia vežėjams, kurie yra sudarę viešųjų paslaugų sutartis su savivaldybėmis, šį pokytį įgyvendinti nuosekliai ir sistemiškai.

Dviračių ir pėsčiųjų takai plečiami kaip miesto transporto dalis

Judumo pertvarka, kaip ją apibūdina institucijos, neapsiriboja transporto priemonių keitimu. Kartu atnaujinamos viešojo transporto stotelės, diegiami informaciniai tvarkaraščių stendai, plečiamos viešajam transportui skirtos A juostos ir tiesiami dviračių takai. A. Danielė pabrėžia, kad viešajam transportui skirtų eismo juostų atnaujinimas ir plėtra leidžia keleiviams judėti greičiau nei naudojantis automobiliais, užtikrina tikslesnį viešojo transporto judėjimą pagal tvarkaraščius ir didina jo patrauklumą. Tuo pat metu kasmet Lietuvoje nutiesiama apie 100 km dviračių ir pėsčiųjų takų. Šie takai vis dažniau jungiami į vientisą tinklą ir leidžia patogiai pasiekti kasdienius traukos objektus, o dviratis, viceministrės teigimu, tampa ne tik ekonomiškiausia, bet dažnai ir greičiausia susisiekimo priemone mieste, ypač piko metu.

Pokytis jau matomas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir regionuose

Elektriniai autobusai jau važinėja Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Vilkaviškio rajonuose, taip pat Ukmergėje, Trakuose, Kaišiadoryse, Elektrėnuose ir kituose miestuose. Dviračių infrastruktūra plečiama tiek miestuose, tiek regionuose, o vienu ryškesnių pavyzdžių įvardytas Smiltynės-Nidos dviračių takas. Kampanija „Žaliuomenė“ šiuos pokyčius sieja su gyventojų pasirinkimais ir kviečia rinktis tvaresnius sprendimus bei pasinaudoti kuriamomis galimybėmis.

Didžiausias dėmesys artimiausiais metais tenka tęstinumui ir poveikiui

Artimiausiais metais numatoma tęsti viešojo transporto priemonių elektrifikaciją, dviračių takų plėtrą ir darnaus judumo sprendimus. A. Danielė nurodo, kad 2027-2032 m. didžiausios investicijos šioms priemonėms planuojamos iš Socialinio klimato fondo lėšų. Viceministrė taip pat pabrėžia, kad investicijų sėkmė vertinama ne pagal panaudotas lėšas, o pagal sukurtą poveikį. Projektai planuojami nuo aiškiai įvardytų iššūkių ir tikslų, jų įgyvendinimas nuosekliai stebimas, vertinami tarpiniai rodikliai, o pabaigoje analizuojamas įgyvendinimo poveikio efektas ir ilgalaikis tvarumas. „Baigus projektą vertinama, ar jis iš tiesų pakeitė situaciją taip, kaip buvo planuota, ir kokį realų poveikį sukūrė. Taip pat vertinamas ilgalaikis tvarumas, kad sukurta vertė išliktų. Tokiu būdu investicijos orientuojamos į realią naudą žmonėms, o ne į formalų jų įgyvendinimą“, – apibendrina A. Danielė. Parengta pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos informaciją.