Lietuvos miškai po audros – lyg po mūšio: pažeista apie 150 tūkst. kietmetrių medienos

Stichijos smūgis – dešimtys tūkstančių kubinių metrų pažeistos medienos

Savaitgalio audra Lietuvos miškuose paliko ne pavienius nuvirtusius medžius, o ištisus nuniokotus plotus. Kai kur miško keliai liko užversti, medžių lajose tebekabo nulūžusios šakos, o pirminiai žalos skaičiai rodo, kad stichijos smūgis buvo itin stiprus. Valstybinių miškų urėdijos duomenimis, pažeista apie 150 tūkst. kietmetrių medienos – daugiau nei dvigubai tiek, kiek vėjo padarytos žalos buvo užfiksuota per visus 2025 metus.

Labiausiai nukentėjo Dubravos, Kazlų Rūdos, Biržų ir Panevėžio regioninių padalinių prižiūrimi miškai. Dubravos regione suskaičiuota apie 19,1 tūkst. kietmetrių pažeistos medienos, Kazlų Rūdos – 17,9 tūkst., Biržų – 16,8 tūkst., Panevėžio – apie 9 tūkst. kietmetrių [1].

Ypač stipriai audra nusiaubė maždaug 80 hektarų miško, kur medynai pažeisti beveik ištisai. Šiose teritorijose preliminariai fiksuojama apie 17 tūkst. kietmetrių sugadintos medienos. Dar daugiau nuostolių sudaro pavieniui išversti ar nulaužti medžiai – jų bendras tūris viršija 130 tūkst. kietmetrių.

Pabrėžiama, kad tai dar tik pirminiai skaičiai, todėl tikrasis audros padarinių mastas gali paaiškėti tik baigus išsamias apžiūras.

Miškininkai skuba tvarkyti egles ir atlaisvinti kelius

Vienas svarbiausių darbų dabar – kuo greičiau sutvarkyti nulaužtas ir išverstas egles. Spygliuočiai sudaro daugiau nei 70 tūkst. kietmetrių visos audros pažeistos medienos. Delsti pavojinga, nes nusilpusios eglės tampa palankia vieta plisti žievėgraužiui tipografui, galinčiam užpulti ir šalia augančius sveikus medžius.

Todėl miškininkai pirmiausia šalina labiausiai pažeistas egles ir stengiasi kuo greičiau jas išgabenti iš miško. Tokiu būdu siekiama sumažinti kenkėjų plitimo grėsmę ir apsaugoti likusius sveikus medynus.

Kartu intensyviai valomi miško keliai ir privažiavimai. Nuvirtę medžiai kai kur visiškai užblokavo pravažiavimą, todėl pirmiausia tvarkomi tie ruožai, kurie svarbūs ne tik gyventojams, bet ir specialiosioms tarnyboms, turinčioms pasiekti atokesnes vietoves.

Miškininkai toliau tikrina audros paveiktus plotus, registruoja pažeidimus ir planuoja, kuriuos darbus atlikti pirmiausia. Kai kuriose vietose pravažiavimas dar gali būti sudėtingas, todėl gyventojų prašoma kantrybės, kol pavojingiausi padariniai bus pašalinti.

Miško lankytojams – rimtas perspėjimas

Audros nuniokotose teritorijose pavojus dar nėra praėjęs. Nors šiuo metu miškuose gausu grybautojų ir uogautojų, lankytis stipriai pažeistuose plotuose nerekomenduojama. Virš galvos gali būti pakibusių nulūžusių šakų, o pažeisti, įskilę ar pasvirę medžiai gali nuvirsti netikėtai.

Miško lankytojams patariama stebėti ne tik taką ar miško paklotę, bet ir aplink esančius medžius. Ypač atsargiems reikėtų būti vietose, kur matyti daug išvartų, nulaužtų kamienų ar stipriai pasvirusių medžių. Tokios vietos pavojingos tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose.

Vykstant į mišką taip pat rekomenduojama iš anksto pasitikrinti orų prognozes. Stiprėjant vėjui ar pastebėjus artėjančios audros požymius, mišką reikėtų palikti kuo greičiau ir ieškoti saugios vietos.

VMU specialistai audros padarinius vertina kartu su savivaldybėmis ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu. Galutinis stichijos padarytos žalos mastas paaiškės tik baigus išsamesnes miškų apžiūras, todėl šiuo metu skelbiami duomenys dar gali keistis.