Lietuvos parlamentarai kreipėsi į R. Metsolą: EP rezoliucija dėl LRT paremta vienašališkais vertinimais

Keturi Lietuvos europarlamentarai teigia, kad EP rezoliucija dėl tariamos grėsmės demokratijai Lietuvoje buvo paremta vienašališkais vertinimais

Keturi Europos Parlamento nariai iš Lietuvos – Vytenis Andriukaitis, Vilija Blinkevičiūtė, Valdemar Tomaševski ir Aurelijus Veryga – kreipėsi į Europos Parlamento pirmininkę Robertą Metsolą, kritikuodami sausio 22 dieną priimtą rezoliuciją dėl tariamos grėsmės demokratijai Lietuvoje ir galimo nacionalinio transliuotojo perėmimo.

Parlamentarai teigia, kad rezoliucija buvo priimta skubos tvarka, neįsigilinus į realią situaciją Lietuvoje ir nesilaikant bendradarbiavimo principų su Lietuvos institucijomis. Jų vertinimu, dokumentas rėmėsi subjektyviomis interpretacijomis ir iš anksto suformuotomis prielaidomis, o ne išsamia faktų analize.

„Neleisime dergti Lietuvos vardo. Lietuva buvo, yra ir bus demokratiška valstybe“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė Aurelijus Veryga. [1]

Laiške pabrėžiama, kad prieš priimant tokio pobūdžio rezoliuciją Europos Parlamentas turėjo pareigą tiesiogiai bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos Seimu, tačiau to nebuvo padaryta.

Laiške remiamasi ES sutartimis ir kaltinama procedūrų nepaisymu

Laiške akcentuojama, kad ES sutartyse įtvirtinti subsidiarumo, proporcingumo ir lojalaus bendradarbiavimo principai numato pareigą gerbti nacionalinių parlamentų vaidmenį ir valstybių narių konstitucinę sandarą. Parlamentarų teigimu, šiuo atveju šių principų nebuvo laikytasi.

„Pagal Europos Sąjungos sutarties 1 straipsnį valstybės narės suteikia Sąjungai kompetencijas tik tiems tikslams, kuriuos jos turi bendrus. Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad kompetencijos, kurios nėra suteiktos Sąjungai, lieka valstybių narių atsakomybėje, o Sąjunga privalo gerbti valstybių narių nacionalinį tapatumą, jų politines ir konstitucines struktūras bei esmines valstybės funkcijas. Pagal 5 straipsnį Sąjungos kompetencijų įgyvendinimas grindžiamas subsidiarumo ir proporcingumo principais, o 13 straipsnis numato, kad institucijos veikia tik joms suteiktų įgaliojimų ribose ir laikydamosi Sutarčių nustatytų procedūrų, sąlygų ir tikslų, taip pat vadovaudamosi lojalaus bendradarbiavimo principu“, – rašoma keturių Lietuvos europarlamentarų laiške Europos Parlamento pirmininkei.

Jie taip pat atkreipia dėmesį, kad rezoliucijoje buvo daromos išvados dar iki Venecijos komisijos vizito Lietuvoje ir jos išvadų paskelbimo. Parlamentarų nuomone, tai reiškia, kad sprendimas buvo priimtas neturint visos reikalingos informacijos.

Laiške pažymima, kad pats rezoliucijos pavadinimas suformavo neigiamą naratyvą, kuris, europarlamentarų vertinimu, nebuvo pagrįstas objektyvia situacijos Lietuvoje analize.

Europarlamentarai klausia, ar EP laikėsi sąžiningo bendradarbiavimo principų

Kreipimosi pabaigoje Lietuvos europarlamentarai pateikia penkis tiesioginius klausimus Europos Parlamento pirmininkei. Jie klausia, kodėl nebuvo siunčiama delegacija į Lietuvą, kodėl nebuvo atliktas tyrimas ir kodėl nebuvo kreiptasi į Lietuvos institucijas prieš priimant rezoliuciją.

„Kodėl Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją nesuformavęs delegacijos, neatlikęs tyrimo ir bent jau nepateikęs klausimų Lietuvos Respublikos Seimui bei negavęs atsakymų? Kodėl rezoliucija buvo priimta skubos tvarka, dar nepasibaigus teisėkūros procesams ir neturint galimybės tinkamai įvertinti situacijos? Kodėl, žinant apie Venecijos komisijos vizitą Lietuvoje 2026 m. sausio 19–20 d., Parlamentas nelaukė šios komisijos išvadų prieš priimdamas rezoliuciją?“ – rašoma keturių Lietuvos europarlamentarų laiške Europos Parlamento pirmininkei.

Taip pat keliami klausimai dėl to, kodėl Demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių darbo grupės klausymas įvyko jau po rezoliucijos priėmimo ir ar šiuo atveju Europos Parlamentas veikė laikydamasis lojalaus bendradarbiavimo, subsidiarumo ir proporcingumo principų.

Prie laiško europarlamentarai pridėjo ne tik išsamų atsakymą į rezoliucijoje pateiktus teiginius, bet ir Valstybės kontrolės atlikto Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos audito santrauką. Pasak A. Verygos, buvo pateiktas visas dokumentų turinys, o ne atskiros interpretacijos.

Europos Parlamento pirmininkės atsakymo Lietuvos europarlamentarai teigia laukiantys artimiausiu metu.