Lietuvos pievose klaidžioja laukinė katė, Šilainiuose šnypščia gyvatė, o Lampėdyje žvejojam piranijas

Piranijos jau nėra retas reiškinys Lietuvos vandens telkiniuose

Lietuvoje sutikti tropinį gyvūną jau pamažu virsta įprasta praktika. Entuziastai vis dažniau renkasi auginti nebe šunį, ar katę, bet nuodingą gyvatę, tarantulą, piranijas ar net Afrikos laukines kates. Tiesa, tai dažnai sukelia stresą ne tik patiems šių augintinių šeimininkams, bet ir jų kaimynams.

Piranijos Lietuvos vandens telkiniuose taip pat neturėtų itin nustebinti. Žinios apie nuolat atrandamas šios rūšies žuvis, pasiekė dar 2016 metais, kuomet Gargžduose esančiame karjere žvejys pagavo dvi piranijas jau antrą kartą per tą pačią savaitę tame pačiame karjere. Šios buvo nemenkos - viena buvo 30 cm ir svėrė beveik 1,5 kg, o kita - 20 cm ir apie 1 kg svorio. [2]

Kadangi tokios tropinės žuvys lietuviškos žiemos paprasčiausiai neišgyventų, akivaizdu, kad šios buvo galimai paleistos neatsakingų akvariumų mėgėjų, nutarusių žuvimis atsikratyti. 2018 metais net 1,305 kg sverianti piranija buvo rasta ir kauniečių itin pamėgtame Lampėdžių karjere. [3] Tad viena kita šen ar ten sušmėžuojanti piranija jau neturėtų pernelyg nustebinti.

Tiesa, gyventojai taip pat raminami, kad pavienės piranijos jiems nepadarysiančios nieko blogo, mat jos medžioja būriais. Filmuose matytos aršių piranijų atakos taip pat esą yra hiperbolizuotos.

Mūsų pievose – plėšrios ir pavojingos laukinės katės

Kaip matome, paklydusios tropinės žuvys bei kiti gyviai, ropliai yra ganėtinai dažnas reiškinys Lietuvoje. Tačiau ar dažnai tenka sutikti tikras laukines kates, lakstančias pakelės pievose - čia jau klausimas. Štai visai šalia Eitminiškių buvo užfiksuota klaidžiojanti po pievas Afrikos laukinė katė arba kitaip - servalas (tikėtina, gali būti ir savanos katė).

Tiesa, aplinkiniams pavojaus ji nekėlė, mat buvo baikšti ir žmogaus net neprisileido. Tačiau internautai iškėlė klausimą - kas šio gyvūno šeimininkas ir kodėl šis negeba užtikrinti tokio gyvūno saugumo? Juk servalų bei hibridinių kačių laikymas šalyje yra nelegalus.

Balandžio pabaigoje tokių kačių laikymas vienai kretingiškei, žinomai kaip Gražinai Asipauskaitei, baigėsi šių gyvūnų konfiskavimu. Iš moters buvo konfiskuotos abi katės, iš kurių viena - servalas, o kita - hibridinė savanos katė. Tačiau nei viena iš šių kačių, pasak „Nuaro“ vadovės Jurgitos Gustaitienės, negali gyventi Lietuvoje. [5]

Tiesa, aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis pranešė, kad šiuo metu negalima namuose laikyti gyvūnų, kurie patenka į draudžiamų laikyti laukinių gyvūnų sąrašą, ES invazinių gyvūnų sąrašą bei Saugomų rūšių sąrašą. Tokiam tikslui esą turėtų būti gautas leidimas iš Aplinkos apsaugos agentūros. Tačiau pats M. Čepulis užsiminė, kad išimtys gali būti taikomos „nebent turi leidimus ir zoologijos sodo statusą“. [5]

Gyvatės iš neatsakingų kaimynų gali įšliaužti ir per ventiliacines angas

Štai dar visai neseniai Kaune, Kaunakiemio g. praeivius šiurpino šliaužiojanti kaliforninė albinosinės formos gyvatė. Susitikęs su tokiu apie 1,5 m ilgio bei 4 cm pločio gyviu gali ne juokais išsigąsti, nors ši ir nėra nuodinga bei gali būti laikoma vietoje augintinio. Šeimininkai buvo ieškomi priglaudus gyvatę tokiems gyvūnams pagalbą teikiančiai VŠĮ „Egzoticsos“. [1]

Praėjusiais metais Kaune, Šilainių mikrorajone taip pat buvo rastas ir beglobis kukurūzinis žaltys, labiau savo išvaizda primenantis nuodingą gyvatę. Gyvūnų prieglaudos „Nuaras“ vadovės Jurgitos Gustaitienės teigimu, būna net ir tokių atvejų, kai žmogus gyvatę pamato naktį, eidamas į tualetą. Gyvatės iš neatsakingų augintojų į kitus butus gali patekti ir per vamzdžius, ventiliacines angas, o galbūt net ir per kanalizaciją. [4]

Visgi, išgąsčio apimtas žmogus, natūralu, jog nepuola ieškoti gyvačių enciklopedijos ir šias nagrinėti - nuodingos jos ar ne. Todėl pasitaiko atvejų, kuomet ne juokais išsigąstama ir to pačio žalčio, jei šis netyčia pasipynė palei kojas naktį žingsniuojant į tualetą.