Lietuvos sveikatos sektorius ruošiasi blogiausiam scenarijui: patirties semiasi iš Izraelio

Krizėms ruošiamos ligoninės: Lietuva remiasi Izraelio patirtimi

Kaip turi veikti ligoninės, kai įprastą kasdienybę pakeičia karinė grėsmė ar didelio masto krizė? Atsakymų į šį klausimą Lietuva ieško kartu su Izraeliu – šalimi, kurios sveikatos sistema ne kartą buvo išbandyta realiomis ekstremaliomis aplinkybėmis.

Šią savaitę Lietuvoje lankėsi Izraelio sveikatos apsaugos, civilinės gynybos ir kariuomenės atstovai. Vizito metu daugiausia dėmesio skirta praktiniams sprendimams, kurie galėtų sustiprinti Lietuvos gydymo įstaigų pasirengimą veikti sudėtingomis sąlygomis [1].

Svečiai domėjosi ligoninių infrastruktūros atsparumu, medicinos atsargų kaupimu, jų logistika ir tuo, kaip ekstremalios situacijos metu būtų užtikrinamas nenutrūkstamas gydymo paslaugų teikimas.

Ypač daug dėmesio skirta fortifikuotos medicinos infrastruktūros plėtrai. Lietuva planuoja stiprinti strateginių ligoninių tinklą, o Vilniuje ir Kaune numatyti saugesni, krizėms pritaikyti ligoninių kompleksai. Šioje srityje Lietuvos atstovai konsultavosi su Izraelio inžinerijos ekspertais, turinčiais praktinės patirties kuriant objektus, galinčius veikti ir padidintos grėsmės sąlygomis.

Bendradarbiavimo tikslas – atsparesnė sveikatos sistema

Vizitas tapo proga ne tik apžiūrėti konkrečius objektus ar aptarti techninius sprendimus, bet ir įvertinti platesnes Lietuvos bei Izraelio bendradarbiavimo galimybes.

Abiejų šalių ekspertai kalbėjosi apie tai, kaip užtikrinti gydymo paslaugų tęstinumą ekstremaliųjų situacijų metu, kaip koordinuoti skirtingų institucijų veiksmus ir kokias praktines bendradarbiavimo formas būtų galima plėtoti ateityje.

Lietuvai Izraelio patirtis svarbi dėl to, kad šios šalies sveikatos sistema ilgą laiką veikia nuolatinės saugumo grėsmės sąlygomis. Dalis ten taikomų sprendimų jau yra išbandyti realių krizių metu, todėl jie gali tapti vertingu pagrindu stiprinant Lietuvos pasirengimą.

Medicinos rezervai – pasirengimas didelio masto krizėms

Izraelio delegacijai pristatyta ir tai, kaip Lietuvoje formuojamas bei valdomas valstybės medicinos rezervas. Aptarta, kokios priemonės kaupiamos, kaip jų sudėtis keičiama atsižvelgiant į galimas grėsmes ir kaip atsargos būtų panaudojamos ekstremaliosios situacijos metu.

Svečiai taip pat supažindinti su Lietuvoje kuriamu „rescEU“ medicinos rezervu. Jame kaupiamos asmens apsaugos priemonės, vaistai, vakcinos ir kiti ištekliai, kurių gali prireikti kilus didelio masto sveikatos krizei.

Šis rezervas yra Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmo dalis ir skirtas situacijoms, kai vienos šalies turimų išteklių nebepakanka. Prireikus Lietuvoje saugomos atsargos galėtų būti panaudotos ne tik šalies viduje, bet ir siunčiamos kitoms valstybėms.

Asmens apsaugos priemonių rezervas Lietuvoje jau yra visiškai suformuotas.

Lietuvos medikai patirties semsis Izraelyje

Viena svarbiausių tolesnio bendradarbiavimo krypčių – Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų stažuotės Izraelyje. Planuojama, kad jų metu medikai ir kiti specialistai praktiškai susipažintų su tuo, kaip organizuojamas gydymo įstaigų darbas krizės metu, kaip koordinuojama civilinė ir karinė medicina bei kaip valdomi staiga išaugę pacientų srautai.

„Izraelis – šalis, kurioje parengtis krizėms yra kasdienybė, o ne pasiruošimas kažkada galinčiai ateiti dienai X. Todėl jų sukurta ir realiomis krizėmis išbandyta sistema mums yra unikali galimybė mokytis. ESSC įgyvendins medikų stažuočių Izraelyje projektą – čia mokysimės, kaip pasirengti krizėms ir jas valdyti. Tai papildys mūsų medikų stažuotes Ukrainoje, kur mokomasi dirbti ir gydyti karo sąlygomis“, – sako ESSC direktorė Audronė Sviklaitė.

Stažuotės Izraelyje papildytų jau vykstančius Lietuvos medikų mokymus Ukrainoje. Ukrainoje specialistai tiesioginės patirties įgyja gydymo įstaigose, veikiančiose karo sąlygomis, o Izraelyje daugiau dėmesio būtų skiriama sisteminiam pasirengimui – nuo infrastruktūros ir planavimo iki institucijų koordinavimo bei paslaugų tęstinumo.

Tikimasi, kad skirtingose šalyse sukaupta praktinė patirtis padės ne tik stiprinti Lietuvos medikų kompetencijas, bet ir didinti visos sveikatos sistemos atsparumą galimoms krizėms.