Vienas įrašas.549 581akys.
rugs. 26Prieš šildymo sezoną – priminimas: už draudžiamą kurą krosnyje gresia iki 300 eurų baudarugs. 26Pasaulio skola perkopė 365 trln. JAV dolerių: vien per pusmetį prisidėjo dar 10 trln.rugs. 26Diena, kai Islandija sustojo: 90 proc. moterų pasakė „gana“rugs. 26Metus nesikreipėte dėl pensijos? Nuo šiol tai gali reikšti 8 proc. didesnę išmokąrugs. 26Pirmieji Alzheimerio ligos požymiai ar tik užmaršumas: neurologė paaiškina, kaip juos atskirtirugs. 26Paukščių gripas Lietuvoje: rudens migracija didina grėsmę kiemo vištoms ir paukštininkystės ūkiamsrugs. 26Transporto skurdas Lietuvos kaime: 54 savivaldybėse planuojamas pavėžėjimas pagal poreikįrugs. 26Saudo Arabija telkia sąjungininkus karui su husiais: Turkija ir Pakistanas rengia skubų kariuomenių vadų susitikimą

Lietuvos žvalgyba perspėja: Rusija gali smogti Baltijos šalims pasitelkdama ukrainietiškus dronus

•Politika•Pranešimas spaudai
1 šaltiniai
Lietuvos žvalgyba perspėja: Rusija gali smogti Baltijos šalims pasitelkdama ukrainietiškus dronus
Lietuvos karinė žvalgyba perspėja apie galimą Rusijos taktiką smūgiams prieš Baltijos šalis, pasitelkiant Ukrainoje pagamintus dronus.
Komentuoti (0)

Žvalgyba įspėja apie naują grėsmę

Ar Baltijos regionas gali tapti kitu Rusijos taikiniu? Lietuvos karinė žvalgyba perspėja apie galimą naują Kremliaus taktiką – smūgiams prieš kritinę infrastruktūrą esą gali būti pasitelkti Ukrainoje pagaminti dronai, siekiant nuslėpti tikruosius išpuolių vykdytojus.

Apie tokią riziką pranešama remiantis Lietuvos žvalgybos turima informacija, kurią patvirtino krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas [1].

„Turime duomenų, kad Rusija svarsto vykdyti nekonvencines kinetines atakas prieš kritinę infrastruktūrą Baltijos regione. Tikėtina, kad Rusija tam galėtų naudoti Ukrainos gamybos dronus“, – portalui sakė ministras.

Konkrečių galimų taikinių ar galimo išpuolių laiko pareigūnai neatskleidžia. Tačiau vertinama, kad perimti Ukrainos gamybos dronai galėtų būti panaudoti siekiant suklaidinti dėl tikrojo atakų organizatoriaus ir sudaryti įspūdį, jog Rusija nėra susijusi su galimais incidentais NATO teritorijoje.

R. Kaunas. Fotografas Alfredas Pliadis / Krašto apsaugos ministerijos nuotrauka

Daugėja įtarimų dėl Rusijos veiksmų

Pastaraisiais metais į NATO rytinio flango valstybes ne kartą buvo įskridę kariniai bepiločiai. Jei anksčiau buvo manoma, kad tai – nuo kurso nuklydę Ukrainos dronai, dabar vis dažniau keliama versija, jog Maskva juos gali tyčia nukreipti į Lietuvą, Latviją, Estiją, Lenkiją ar Suomiją.

Apie augančią provokacijų grėsmę pastaruoju metu įspėjo ir kitų NATO rytinio sparno valstybių lyderiai. Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau yra sakęs, kad galimais taikiniais Lietuvoje gali tapti strateginiai energetikos ir susisiekimo objektai, o grėsmė gali pasireikšti ne tik tiesioginiais smūgiais, bet ir sabotažo veiksmais.

Stiprinama strateginių objektų apsauga

Reaguodama į didėjančias grėsmes, Lietuvos kariuomenė ir toliau saugo svarbiausią šalies infrastruktūrą. Iki rugpjūčio 19 dienos pratęsta SGD terminalo Klaipėdoje, „LitPol Link“ elektros jungties infrastruktūros Alytuje, transformatorių pastotės bei Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės apsauga.

Analitikų vertinimu, tokios provokacijos galėtų būti siejamos su Rusijos pastangomis kompensuoti sunkumus kare Ukrainoje ir didinti įtampą NATO rytiniame flange. Tuo metu Kremlius tokius kaltinimus neigia, o Lietuvos vadovai atmeta Rusijos skleidžiamus teiginius, esą Baltijos šalys suteikia oro erdvę Ukrainos atakoms.

Komentuoti (0)

Ką apie tai manai tu?

Komentarų (0)

Komentarų dar nėra. Būk pirmas!

Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai. Registruokis — ir galėsi pasidalinti savo mintimis apie šį straipsnį.

Registruotis

Slapukai

Naudojame būtinuosius slapukus platformos veikimui. Analitinius ir rinkodaros slapukus įjungiame tik gavę jūsų sutikimą — galite bet kada pakeisti pasirinkimą.