Linas KARPAVIČIUS: Pabaigos kvapas

Pagaliau buvo suprasta, kad jei taip ir toliau nevykėliai organizatoriai sunaikins šį beviltišką konkursą, paversdami jį pajuokos objektu

Liko labai nedaug, kad konkurso prestižas kristų taip žemai ir daugiau nebepakiltų niekada. Tai mūsų šaliai ir visuomenei būtų tiesiog Dievo dovana.

Tačiau atsiranda išminčių, kurie puikiai supranta, kad reikia nagais ir ragais gelbėti šią pinigų siurbimo mašiną ir jaunosios kartos tvirkinimo festivalį, bei meta jam gelbėjimosi ratą. Deja, turėsiu juos nuvilti. Negrįžtamumo taškas yra praeitas ir visa siurbianti juodoji skylė traukia paskui save visą šią eurovizinę industriją.

Pabandysiu atspėti ką sugalvos šie išmanieji muzikos industrijos guru ir kokią Hario Poterio lazdelę panaudos, kad ištrauktų konkursą iš vienos tamsios ir šiltos vietos, kur jam ir vieta būti.

Jau kuris laikas konkursas tapo tik tramplinu muzikuojančiam jaunimui

Viena atlikėja gyrėsi TV studijoje, kad ji net negalvojo apie pergalę. Jos tikslas buvo gauti sceną, eterį, žinomumą. O tai atveria kelią nors ir į nelabai didelę, bet sceną. Įmonių vakarėliai, gimtadieniai, miestelių šventės – tai terpė, kurioje netingintis atlikėjas gali susikurti visai padorų gyvenimą. Todėl dalis ten eina ne laimėti, o pasirodyti ir kažkiek tapti žinomais, tam, kad savo koncerto afišoje galėtų iškilmingai užrašyti: „nacionalinės „Eurovizijos“ konkurso dalyvis, 5-os vietos laimėtojas“ ir t. t. ir pan.

Konkurso užkulisiuose – savos „paniatkės“

Ten visi gerai užuodžia visas vėjo kryptis ir žino, ko reikia, kad pinigų lietus pasipiltų ant galvų. Ir iš paskutiniųjų ieško tarp dalyvių kokio nors personažo, kuriam nuo besaikio pornografijos žiūrėjimo būtų kažkiek „pavažiavęs stogas“, žmogutis būtų nebesusigaudantis savo tapatybėje ir bandantis ieškoti išėjimo iš užburto rato. O kol jis ieško to išėjimo, organizatoriai, prodiuseriai ir muzikologai, sutartinai pasinaudodami juo, siurbs fondų pinigus.Taip konkursas patenka į susinaikinimo būseną, kai patys organizatoriai savo rankomis pjauna šaką ant kurios sėdi. Svarbu čia ir dabar, o kas bus rytoj - tai nors ir tvanas. Taip konkursas patampa fikcija ir atrakcija, kuria gali žavėtis tik labai jaunos ir nesubrendusios asmenybės.

Taisyklių keitimai, papildymai konkurso eigoje ir balsavimo strigimai gali išvesti iš kantrybės bent kiek protingesnį ir pagarbos sau reikalaujantį žiūrovą. Ką tik pašalinti dalyviai vėl gražinami į konkursą prisidengiant mistiniu ir seniai jau girdėtu reikalavimu "po mnogočislennym prosbam trudiachčichsia" (dideliam darbo žmonių skaičiui reikalaujant).

Vienu žodžiu. Šis „karalius“ tapo nuogut nuogutėlis, ir jo gėda, nors matoma dar ne visiems, bet puvimo požymius ir keistą, salstelėjusį pūvančios maitos kvapą pradeda užuosti daugelis. Todėl gelbėjimosi ratą meta ne bet kas, o tuo pačiu keliu žengianti mistinė „M.A.M.A.“.

Žinant, kad šiandien visas šou pasaulis skendi toje pačioje srutų duobėje, galiu pažadėti, kad ko jau ko, bet siurprizų scenoje turėtume pamatyti daug. Kitų kelių jie neturi ir apie juos net nežino. Primityvumą bandys permušti dar didesniu primityvumu. Gal tik mokės įvynioti į gražesnį popieriuką. Pratinkite vaikus nebežiūrėti televizoriaus. Šiandien žinomumo "kartelė" iškelta labai "aukštai". Nebeužtenka turėti puikius vokalinius duomenis ir gerai dainuoti. To netgi visai nereikia. Šiandien žvaigždėms reikia mokėti tik du dalykus: nusirengti ir išsižioti. O išsižiojus, ką įsidėti į burną pasirūpins M.A.M.A.